A.Tereškinas „Vyrų pasaulis:
vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“

2011-07-11      1 KOMENTARAS  


Nežinia, ar čia vasara nuodėmingai veikia, ar para sutrumpėjo, bet vis rečiau ir ganėtinai priverstinai atsiverčiu knygą. O gal tiesiog neišsirenku skaitalo, dėl kurio pamesčiau galvą ir visas veiklas after job nustumčiau į šalį, pirmenybę teikiant skaitymui po medžiu. Bet dar rask tą tinkamą medį mieste!

Šį kartą, galima sakyti, vėl įveikiau kietą riešutėlį. Suviliota pavadinimu Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje bei knygos autoriaus Artūro Tereškino, labai protingo sociologo nuopelnais, ieškojau nušvitimo apie tai, kokie gi tie Lietuvos vyrai. Knyga pažadėjo atskleisti, kokie jausmai ir pojūčiai susiję su nuolatiniu mėginimu būti tikrais vyrais, kodėl vyriška tapatybė dažnai tampa skausmo ir nevilties priežastimi. Juk mums, moterims, taip knieti nors šiek tiek pasivaikščioti po taip dažnai tolimą ir nesuprantamą vyrų pasaulio erdvę.

Pati knygos idėja labai sveikintina. Lietuvoje trūksta lyčių, o ypač vyrų, vyriškumo tyrinėjimų. Mūsų visuomenėje dažnai apie vyrus ir moteris kalbama apskritai, tarsi šios sąvokos būtų universalios. Ši knyga – pirmoji sociologinė studija apie vyrus ir vyriškumą Lietuvoje, nagrinėjanti, kaip skirtingos vyrų grupės konstruoja, išgyvena ir patiria vyriškumą.

Tai nėra knyga apie laimingus vyrus. A. Tereškinas tyrimo objektu pasirinko vyrus, „kurie neturi balso ir erdvės kalbėti“. Išaiškėjo, kad Lietuvoje labiausiai kenčia neatitinkantys „normalaus“ vyro standartų: darbininkai vyrai, homoseksualūs vyrai, pagyvenę vyrai. Ir kodėl tai neatrodo keista ar nauja?

Vis dėlto, išdrįsiu pasisakyti, kad turinys nusileidžia knygos reklaminei kampanijai. Skaitytojų jauku tampa puiki tema ir jai atspindėti parinktas pavadinimas („žaizdos vyriškumas“ reiškia ir įžeistą, sužeistą, ir kraujuojantį vyriškumą posovietinėje Lietuvoje), skoningas knygos apipavidalinimas ir pristatomasis video, platintas internetu kartu su reklaminiais straipsniais:

Tačiau knygos turinys ir rašymo stilius, manau, turi nemažai trūkumų mėgėjo-skaitytojo atžvilgiu. Kūrinys orientuotas į mokslą – lyčių ar sociologijos studijas, šių sričių mokslininkus ir studentus. Studija parašyta pusiau moksliniu stiliumi, išskyrus interviu su vyrais, kur buvo pateikiami jų originalūs atsakymai į klausimus. Taigi knygos turinys gana sausas, skaitant susidaro įspūdis, kad tyrinėjimų išvados jau kažkur girdėtos – tarsi sužinai, ką jau žinojai.

Vis dėlto knygą perskaityti iki galo patraukė jos intymumas ir atvirumas. Vyrų pasaulyje leidžiama pasisakyti paties knygos herojams. Turbūt viena iš ryškiausių, ir sukrečiančių kūrinio vietų – vyro, teikiančio eskorto paslaugas kitiems vyrams, pasakojimas:

„Užsiimti prostitucija, o vėliau eskorto darbu Anatolijų privertė, kaip jis pats sako, neišvengiamybė: „Tai prasidėjo labai labai seniai, dar kai aš mokiausi. Ir mano mama labai susirgo, iki šiol ji serga. Reikėjo gydymui pinigų… Tai va tokiu būdu pradėjau uždirbinėti pinigus…“ (…) „Kai aš pirmą kartą užsiėmiau [prostitucija], kai pirmą kartą gavau už tai pinigų, aš verkiau. Todėl, kad suvokiau, kad aš prostitutė! Bet paskui buvo antras, trečias kartas, ir taip po truputį pripratau prie to…“ “.

Stebina ir žavi tai, kad šio, kaip ir kitų kontraversiškų interviu užkulisuose, visuomet jaučiama užuojauta, kurią autorius randa visiems atstumtiesiems. Pats A.Tereškinas pripažįsta, kad užuojautos arba empatijos jausmas būtinas jo, kaip asmens, tiriančio žmonių kasdienį kentėjimą, darbo metodas. Jis pritaria amerikiečių tyrinėtojos Marthos Nussbaum minčiai, kad „elgetos likimas gali būti arba tapti jo paties likimu“.

Knygoje be interviu analizės skaitytojai ras ir sociologiškai interpretuojamų šiuolaikinės kultūros ir literatūros tekstų, kurie atspindi įvairias vyriškumo formas. Kai kurie poetiniai tekstai šokiruoja tiesmukiškumu ir net gašlumu, kas, rodos nebūdinga lietuviams:
man patinka moterys
didelės moterys milžinės
kurioms galėtum
lyžtelt klitorį stovėdamas
ant kojų todėl kad
didelės o ne mažos
man patinka

(Valiukas, Mindaugas, „Jam patinka“, 2003)

Šiuo geidulingu eilėraščiu ir baigiu savo minčių raizginį apie knygą. Vis dėlto nedrįstu vienpusiškai vertinti knygos Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje, nes tai pirmoji tokio pobūdžio studija. Turbūt svarbiausia, kad pradžia yra, ir kad pagaliau pradėta viešai kalbėti ir analizuoti Lietuvos vyrų problemas.

Knygos Pergamentai Sūru

One Reply to “A.Tereškinas „Vyrų pasaulis:
vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“”

Leave a Comment

Your email address will not be published.