Julian Barnes – Pabaigos jausmas.
Ko verti mūsų prisiminimai?

2014-07-29        

muilas

Šiuo metu vyksta geriausios 2013 m. verstinės knygos rinkimai. Jie turėjo baigtis rugsėjį su Vilniaus knygų festivaliu, tačiau festivalis neįvyks (itin liūdna), todėl neaišku, kada bus paskelbtas laimėjimas. Kai jau paskelbs – paaiškės, ar pasikartojo 2011 m. autoriaus J. Barnes, vertėjos N. R. Chijenienės ir leidyklos Baltos lankos sėkmė.

Tąkart buvo apdovanotas romanas Flobero papūga. Deja, jo man skaityti dar neteko, nors lentynoj tupi jau ne pirmi metai. Kai tų knygų tiek daug, sunku suspėti su visais apdovanojimais. Gal ir nieko baisaus – nors negaliu palyginti Pabaigos jausmo su kitomis autoriaus knygomis, skaičiau, kad jos tarpusavyje smarkiai skiriasi ir jų lyginti nėra ko. Todėl toliau ir kalbėsiu vien apie Pabaigos jausmą.

Apie ką ši knyga idėjiškai? Apie mūsų prisiminimų klaidingumą ir kaip mes juos perkeičiame savaip. Apie įvykių ir aplinkos suvokimą per sau palankią prizmę ir kaip tas suvokimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Apie laiko tėkmę ir jos pasekmes praeičiai. Esminė knygos mintis telpa į šį sakinį: „Tai, ką galiausia prisimeni, ne visada yra tas pats, ką patyrei.“

Na, o nenorintiems gilintis į filosofinę knygos pusę galiu pasakyti: tai įtraukiantis, beveik detektyvinis pasakojimas apie vyrą, kuriam senatvėje primenamos jaunystėje padarytos klaidos. Knygoje dvi dalys. Pirmoje pasakojama apie 4 jaunuolių draugystę ir vieno iš jų (pagrindinio veikėjo ir pasakotojo) meilę. Antroje dalyje pasakotoją sutinkame jau senatvėje. Jis nugyveno ramų, patogų gyvenimą ir norėtų tokį jį gyventi toliau, tačiau iš advokatų kontoros atėjusi staigmena ištraukia seniai užmarštin nustumtus įvykius ir priverčia veikėją imtis veiklos. O toliau viskas kaip detektyve – netikėti siužeto posūkiai, išaiškėjusios paslaptys ir panašiai. Tikrai labai įdomu. O geriausia, kad viskas sutalpinta į 155 psl. Kartais net pats pasakotojas tramdo save ir neleidžia sau daugžodžiauti. Pvz., pamini kokią nors savo gyvenimo detalę, bet tuoj pat pertraukia save ir parašo, kad tai su pasakojimu nesusiję ir jis apie tai nekalbės. Mane tas siekis išlaikyti pasakojimą glaudų tiesiog sužavėjo. Nuostabu, kad tokioje trumpoje knygelėje yra toks įdomus siužetas ir tiek daug filosofinio užtaiso. Nuostabu, kad autorius su tiek mažai žodžių sugebėjo pasakyti tiek daug.

Siūlau Pabaigos jausmą turbūt visiems. Tai lengvas, bet protingas pasakojimas. Privers susimąstyti net ir nemėgstančius to daryti, tačiau pernelyg gilia filosofija nevargins. Man čia atrodo dvigubas laimėjimas. Manau, tai puiki pažintis su rašytoju. Aš jau susipažinau – siūlau susipažinti ir kitiems.

Julian_Barnes_-_Pabaigos_jausmas

Knygos Pergamentai

Leave a Comment

Your email address will not be published.