Mini interviu su Loopus In Fabula

2014-07-29        

Loopus_In_Fabula

Vienas iš išskirtinių prodiuserių, pasirodysiančių Yaga Gathering 2014 festivalyje šiemet yra Loopus in Fabula, arba Matteo Stroppa. Uždaviau jam kelis klausimus apie jo funka-delic muziką, jį patį ir emocijas, kuriomis gyvena. Kadangi Matteo yra italas, naudojo daug daugtaškių ir šauktukų, bet aš juos brutaliai sumažinau.

Tavo pirmą įrašą išgirdau 2003, likai aktyvus jau daugybę metų psy-trance scenoje. Gal galėtum apibūdinti, kur viskas juda? Ar nemanai, kad psy-trance dabar ir prieš dešimt metų buvo du skirtingi dalykai?

Tiesą pasakius aš nemanau, kad psy-trance išvis kur nors pajudėjo! Festivalių formulė, vakarėlių scenarijus, chill-out scena, dekoracijos, fluorescenciniai dažai, rūbų stilus, atributika – viskas, yra lyg sukurta pagal nemanomas taisykles. Net žmonės, kurie dalyvauja šiame cirke beveik nesikeičia, bent jau tipažas. Muzika pasikeitė, bet daugiausia dėl technologijų progreso, perėjimo nuo hardware į software, o šis persivertimas buvo ultragreitas 2004 metais.

Ar gali apibūdinti savo muziką? Aš ją matau kaip visiškai netipinį psy-trance, bet ji yra „psy at it‘s best“?

Ačiū labai! Nežinau, manau tai yra pernelyg subjektyvus dalykas, kad vertinčiau. Man kiekvienas mano įrašas yra skirtingas. Manau mano muzika nėra tas standartinis tranzas dėl mano labai plačių muzikinių interesų – elektroninių ir net tik, kas mane labai įkvepia. Asmeniškai beveik neklausau tranzo. Aš visuomet turėjau disco, funky ir jazz užgaidų gyvenime. Pradžioje tai buvo visiškai atsitiktinės kūrybinės klajonės, tačiau ilgainiui supratau, jog tai ir tapo mano išskirtiniu bruožu, todėl ir stengiuosi palaikyti tokį ritmą.

Tavo muzikoje nemažai sarkazmo, humoro, priešingai nei kiti psy-trance prodiuseriai, stengiantys įnešti mistikos, etninių ar net siaubo elementų. Tai daugiau išskirtinumo bruožas, ar darai tai norėdamas kažkam prieštarauti?

Aš manau, kad humoras yra būtinas kiekviename žmogaus egzistencijos žingsnyje. Tai paverčia tragediją farsu ar ašaras į juoką. Tai yra natūralus mano požiūris į gyvenimą. Būnant su mano muzika, dalinai būnate ir su tikruoju manimi. Kai kam tai labai patinka, o kai kam ne.

Kodėl nutraukei savo veiklą su Fabularecords leidyba?

Fabularecords niekada nebuvo „tikra“ leidybinė kompanija su reguliariu kasmetiniu įrašų skaičiumi. Tai buvo tiesiog mano asmeninis įrankis išleisti asmeninę muziką maksimalioje kūrybinėje laisvėje. Ir šiek tiek įrašų, kuriuos mėgdavau groti savo DJ setuose. Skaitmeninio įrašo atėjimas į rinką viską pakeitė ir viską palengvino! Dabar tau net nereikia išradinėti leidybinių kompanijų, kad muzika pasiektų klausytojus, užtenka tik soundcloud ar bandcamp paskyros. Bet kokiu atveju aš Fabularecords paliksiu gyvuoti ir joje leisiu tik savo muziką.

Tavo muzika yra pilnai sintetinė. Kokia tavo nuomonė apie gyvus instrumentus?

Tai yra kažkas, apie ką aš galvoju visuomet, nes senais laikais aš grojau saksofonu. Aš niekada neturėjau nuomonės, kad nenaudosiu gyvų instrumentų, tiesiog iki šiol to nenutiko. Bet aš pažadu, tam ateis laikas.

Tavo muzikos viršeliai, pavadinimai yra labai susiję su disko, funku, 70s-80s. Ar tau patinka gyventi praeitimi?

Nežinau, man tiesiog tai labai patinka! Taip pat juk smagu žaisti su praetimi, sukurti kažkokius koliažus, miksus ar kitokius dalykus, ir visa tai yra taip lengvai atliekama su dabartine technologija.

Tavo muzika nėra labai greita, priešingai nuo įprastinių šios scenos kūrinių. Kodėl?

Man patinka kiek lėtesnė muzika, nes, mano nuomone, ji suteikia kiek daugiau grūvo aplink pagrindinį kamieną – ritmą. Tokiu būdu tai tampa seksualiau ir labiau funky. Galbūt greitesnė muzika sugeba greičiau pasiekti protą, nei kūną… Greiti, pasikartojantys judesiai gali greitai įvesti tave į hipnotinę tranzo būseną, bet man jie – tik harmonijos ir pačio šokio grožio trūkumas. Tai lyg kažkoks įrankis. Nors iš kitos pusės, ultragreita muzika (200 bpm ir daugiau) yra juk visai ne apie šokį…

Ar Italija įkvepia psy-tranzui?

Sudėtingas klausimas. Aš nežinau ar yra išvis valstybė, įkvėpianti tokiems reikalams. Turbūt nebent Goa. Bet kai aš ten buvau, ji manęs neįkvėpė, nes gal ne to ieškojau. Man patinka gyventi Italijoje, nes aš gyvenu labai gražioje kaimo vietovėje.

Kaip susipažinai su Peaka? Kaip nusprendėte įrašyti albumą kartu?

Aš susitikau Paul Kearney a.k.a Peaka labai seniai Australijoje. Jis yra tiesiog išskirtinio proto, beprotiško humoro jausmo žmogus, kartu ir labai talentingas muzikantas. O tai tiesiog natūraliai privedė prie bendro projekto kartu. Pirmas kūrinys, kuriame mes dirbome kartu, buvo Fat Ladies Bingo 2007, kuris iki šiol yra vienas mano mėgstamiausių ir įtrauktas į albumą tuo pačiu pavadinimu. Mes remiksavome tą kūrinį pernai ir visuomet šnekėjome apie albumą kartu, tačiau viską apsunkindavo atstumas tarp mūsų, nes gyvename skirtingose pasaulio pusėse. Todėl aš buvau labai laimingas, kai jis galėjo atvykti pas mane į Italiją tai įgyvendinti.

Koks tau yra pats įdomiausias šių metų įrašas?

Jei kalbant apie psy-tranzą – nežinau, nes aš visiškai juo nebesidomiu. Kaip minėjau, man labai patinka skaitmeninis pasaulis, kuriame jis pakeitė supratimą apie muzikos formatus ir jų leidybą. Todėl manęs nebedomina albumai, kurie išleidžiami rinkoje, nes aš pagrinde klausau EP. O turbūt pats geriausias EP šiais metais man yra DynastyKoan Sound.

Kokia tavo nuomonė apie ambient? Ar tave domina ši sritis? Gal išleisi ir tokio stiliaus albumą?

Neplanavau. Bent ne dabar. Aš kuriu šiek tiek lėtesnę muziką už tranzą ir ne 4/4 ritmu, kaip tik dabar su tuo dirbu.

Ar turi papildomų planų Lietuvoje, išskyrus Yagą?

Deja ne, iškart po Yagos aš keliausiu į Boom’ą. Bet pažadu grįžti!

Afiša Bangos Interviu Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.