„Viens du trys – Romka gaidys!“ – staugė Kauno sporto halė vienos iš minutės pertraukėlių metu. Tuo tarpu realių futbolo ir krepšinio menedžerių žaidėjas V. Romanovas, apsuptas būrio apsauginių,  stovėjo, o vėliau sėdėjo šalia „Žalgirio“ komandos atsarginių suolelio ir vėsino veidą iš gydytojo gautais ledukais. Ne iš gėdos ar pykčio, bet dėl halėje tvyrojusio didžiulio karščio. Sunku turėjo būti palaikantiesiems D. Maskoliūną: norėjosi pergalės, kurią žadėjo krepšininkai, tačiau lygiai taip pat jos nesinorėjo, nes ji – tarsi argumentas V. Romanovui dėl trenerio atleidimo. Tačiau ištikimiausi komandos fanai pasistengė iš širdies, norėdami parodyti savo požiūrį į komandoje vykstančius procesus.


„Ar ne tu naujas „Žalgirio“ treneris?“ – juokais klausinėjo vienas kitą į halę besirenkantys žiūrovai. Tačiau rimčiau besidomintys LKL perfiferijomis žinojo, kad, atsistatydinus G. Markevičiui, protokole kaip treneris įrašytas gali būti tik D. Šalenga. Taip ir įvyko. Negana to, trenerio, kad ir kaip to žodžio vėliau vengė Dainius, debiutas buvo sėkmingas. Verta pastebėti, kad ne mažiausią vaidmenį suvaidino ir sekretoriate prie žalgiriečių suolelio sėdėjęs klubo sporto direktorius Š. Sakalauskas, reguliariai komandai nusiųsdavęs raštelius su pastabomis. Kodėl jis iškart nesisėdo šalia krepšininkų, o tam turėjo visas teises, nežinome, bet įtariame, kad tai puikiai surengtas viešųjų ryšių žingsnis, norintis parodyti, kad nestandartinėje padėtyje atsidūręs „Žalgiris“ kovoja tik pačių žaidėjų pastangomis. Per minutės pertraukėles, tiesa, būtent tokį vaizdą ir matėme: D. Šalenga piešia derinukus ant lentelės, visi žaidėjai karštai diskutuoja ir, svarbiausia, vėliau rodo gerą krepšinį.


Visa tai yra gražu ir tikrai sukelia gailestį žaliai baltiems, todėl panašų vaizdą, kai Š. Sakalauskas stovės kur nors šešėlyje, greičiausiai matysime ir likusiose rungtynėse. Jei Kaunas galų gale pralaimės seriją, visi sakys, kad čia – Romanovo kaltė, bet grįžtant prie sąmokslo teorijų, niekas nebegalės mesti kaltinimų, kad neva komanda tai padarė tyčia, nes „žaidėjai žaidė, kovojo, bet buvo be trenerio, bad Romanovas, very bad, bla bla bla…“. Deja, tokias pesimistines nuomones ir toliau sustiprina ganėtinai keistos vakarykštės rungtynės. „Lietuvos ryto“ treneris R. Kurtinaitis finalo dvikovoje, kurioje nuolat reikia vytis pavejamu atstumu nutolusius varžovus, stulbimanai rotuoja savo krepšininkus, net 11-ai žaidėjų suteikdamas bent po 10 minučių žaidimo laiko, spaudos konferencijoje eilinį kartą skundžiasi nenorinčiais kovoti legionieriais, tačiau giria gerai ir kovingai žaidusį A. Baynesą, pateisina prastą M. Gecevičiaus žaidimą nuovargiu, bet aikštelėje jį laiko 35 minutes. Keisčiausia matyti, kad užsivedimą rodė tik viena komanda, ypač, kai Vilniaus klubas toli gražu nėra išlepintas titulų ir apdovanojimų. Žinoma, čia tik eiliniai, niekuo neparemti mūsų pamąstymai, nes švaraus krepšinio fanas mūsų viduje vis dar neleidžia tikėti, kad šalyje, kur krepšinis yra sportas numeris vienas, vyktų negražūs dalykai.


Kaip ten bebūtų, nekantriai laukiame penktųjų serijos rungtynių. Tradiciškai Jūsų teismui pateikiame nedidelį fotoreportažą. Jame nėra užfiksuotas G. Einikis, į halę atėjęs su ledine juodaplauke. Taip pat neįamžinome į VIP’us be leidimo  apsauginės nepraleisto piliečio, kurio pasipiktinimas įėjimo prieigose sklido tol, kol iš rūbinės nepasirodė jį pažįstantis teisėjas A. Brazauskas. Atsiprašome už skirtingas spalvas – eksperimentai su fototechnika prie gero neprivedė.

[nggallery id=131]

Jeigu dar neįkyrėjome su krepšiniu, laukite naujo pasakojimo. Šįkart iš „Siemens“ arenos.

Prakaitas Sūru

4 Replies to “Buratiną į durnyną | „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 2:2 (foto)”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *