The Machine Started to Flow into a Vein 5

12315323_10204473147303576_40407560_o

Būna kelionių – įsėdi į mašiną, važiuoji, atvažiuoji ir išlipi. Būna kelionių – įsėdi į mašiną ir išlipi dar neišvažiavęs iš Vilniaus. Nes vos nenukrito mašinos ratas. Vėliau skęsti rūke, tokiam tirštam, kad prieky matyti ne daugiau dvidešimties metrų. Dar vėliau muša prakaitas nuo įtampos – nes užsišnekėję pamiršot įsipilti kuro, dabar velnias žino, ar siauram keliuke tarp Ukmergės ir Anykščių pasitaikys degalinė. Turbūt supratot, kad kelionė į Machine Started to Flow into a Vein – iš antrosios kategorijos. Bet viskas baigiasi gerai ir mes jau žengiam link Anykščių kultūros centro. Toliau The Machine Started to Flow into a Vein 5

GAIDA 2015

gaida logo (2)

Jeigu paprastai rašant apie GAIDĄ norisi aprašyti visą festivalį, tai šiemet reikia tvardytis (spoilers spoilers spoilers!), kad visų įspūdžių tiesiog fast forward neprasukti iki Justės Janulytės Švytėjimo. Ir jų nebaigti iškart jį aprašius. Ir esmė ne tame, koks buvo festivalis. Esmė yra tame, koks buvo Švytėjimas. Nes jis, tai, o vaikyti, rimti reikalai. Nunešė viską, ką girdėjau šiemet. Bet susiimam ir apie viską nuo pradžių. Toliau GAIDA 2015

50 Shades of whatever

Fifty Shades of Grey

Neprisimenu, kokiam filmui žmonės būtų skyrę tiek dėmesio, kiek jo gauna 50 Shades of Grey. Internete mėtosi ir porno žvaigždžių komentarai, ir psichologo perspėjimas prieš žiūrint, ir odontologijos studenčių atsakai filmo kritikams, ir filmo recenzija: tai klaiku, ir pasipiktinusios feministės, ir potvynių sales užtvindžiusios, pun intended, gerbėjos. Kreizi. Aš suprantu, kad šia kuklia rašliava prisidedu prie aukščiau išvardytų reikalų, bet kaip sako pigių verslo vadovėlių įžangos, tik čia jūs perskaitysite tiesą.

Toliau 50 Shades of whatever

Gaida 2014: I dalis

gaida

Jei kas nors lieptų išsirinkti patį mėgstamiausią festivalį, tektų rimtai pamąstyti. Sūpynės? Yaga? Šie pasirinkimai mažai ką nustebintų. Festai laiko patikrinti, gerai organizuoti, smagūs, judrūs, su daug draugų ir gera muzika. O gal Gaida? Kas ta Gaida? Dažnam tik „kažkas girdėto“, bet 24 metus skaičiuojantis festivalis visada pasiūlo bent porą įdomiausių metų muzikinių patirčių. Toliau Gaida 2014: I dalis

Prieš kelias dienas lankiausi „What’s Next ’14“

DSC_5111

„Kūrybinių industrijų“ – skamba neblogai, tačiau „konferencija“ džiugina kiek mažiau. Mano patirtis su pastarosiomis nėra itin plati, bet labai vientisa – jose dalis pranešėjų tiesiog pristato savo verslą, kiti kalba akivaizdžius dalykus, trečiųjų temos lyg ir įdomios, bet jie nesugeba jų perteikti. Taip taip, yra mažas procentas tų, kurie turi ką pasakyti ir moka pasakyti, tik tas procentas toks mažas… Bet grįžtam prie What’s Next –  jau supratot, kodėl stebuklų iš konferencijos nesitikiu. Kitą vertus, yra pora įdomių pranešėjų, yra dirbtuvių, ir yra senas geras „žudyk savo išankstinius nusistatymus“.

Toliau Prieš kelias dienas lankiausi „What’s Next ’14“

GAIDA 2013 – geriausia iš gaidų.

2013-11-05

GAIDA Alva noto

Kaskart rašant apie kokį nors festivalį, pirmiausiai tenka jį pristatyti. Rašydamas apie GAIDĄ baigiu išsisemti – kartą pristatinėjau jos idėją, kartą priešinau ją ir vasaros festivalius, kartą pasakojau, ką ten gali išgirsti… Nebėra kaip ir nesikartoti. Todėl trumpai: šiemet organizatoriai GAIDĄ pristato kaip aktualios muzikos festivalį, o aš – kaip geriausią lankytą GAIDĄ. Toliau GAIDA 2013 – geriausia iš gaidų.

We Will Riot – ne toks stiprus, kaip rėkia pavadinimas

we_will_riot_logo

Į rimtą filmo premjerą patekau, rodos, pirmąkart – čia ir išsipusčiusi minia, ir režisierius, kurį, mus šiltai sutikusį, iš pradžių palaikiau tiesiog ypatingai maloniu, svečiais besirūpinančiu asistentu, ir šampanas, ir padėkos kalbos. Malonu. Po viso to džiaugsmo skelti griežtesnį žodį ne taip jau ir paprasta. Kažkur giliai širdy vis bando išsikeroti „nedėkingojo“ kaltė. O bet tačiau.

Toliau We Will Riot – ne toks stiprus, kaip rėkia pavadinimas

Pusė 2013 metų „Garso Galerijos“

2013-04-11

garso-galerija

„Garso Galerija“ – jau net nebenaujas, bet vis dar sunkiai su senuoju besigalynėjantis „Jaunos muzikos“ festivalio pavadinimas. Tai festivalis apie keistus garsus, akademinius eksperimentus, triukšmą, harmoniją ir daugybę kitų įdomių dalykų. Kiekvienais metais jame nagrinėjama vis nauja tema, kasmet vartojamas žodis „tarpdiscipliniškumas“, kasmet koncertų, rodos, vis mažiau. Šiemet jų septyni, labiausiai laukiu „Stereohypnosis“, šį pramiegu, bet aplankau tris kitus, nenuvilia nė vienas, o pirmąjį netgi pavadinčiau fantastišku. O dabar apie viską neskubant: Toliau Pusė 2013 metų „Garso Galerijos“

Dvi dienos Speigo

2013-02-13

speigas4-day2-0101

Kad į ketvirtąjį SPEIGĄ eisiu nepaisydamas nieko nusprendžiau net nematęs atlikėjų sąrašo. Lankiausi pirmajame – teisingas, stiprus ir tvarkingas industrial bei ambient koncertas. Daugiau negalėjai nei tikėtis, nei reikalauti. Vėliau lankiausi trečiajame – sena gera elektrinė, daug žmonių, festivalinis vaibas, dvi erdvės. Ir nors raganoms dėmesio neskyriau, antra scena renginiui suteikė didingumo, masiškumo. O muzika? Rūsyje – tas pats industrial, tiek pat puikus. Todėl ketvirtas speigas tapo laukiamiausiu poros mėnesių įvykių. O ir pradėjau jį anksčiau nei tūlas jo lankytojas: Toliau Dvi dienos Speigo

„Namas miško glūdumoj“ – kiek kitokia istorija apie miškuose žudomus amerikiečių studentus

Mergina dėvinti apatinius kraunasi krepšius, į svečius ateina draugė, vėliau ir šios vaikinas, aišku, kietas sportininkas. Tuomet prie kompanijos prisijungia moksliukas, o tada – ir įtartinas žoliapūtys, kuris turėtų būti juokingas. Galiausiai kompanija išvažiuoja į mišką, kur prasideda skerdynės. Toliau „Namas miško glūdumoj“ – kiek kitokia istorija apie miškuose žudomus amerikiečių studentus