Steve Hauschildt upių sruogos

Steve Hauschildt – buvęs Klivlendo trio Emeralds narys – spalio 28 dieną išleido ketvirtą solinį albumą Strands. Ir, patikėk, tai yra būtent tai, ko tau reikia pasiklausyti pastaruoju metu. Net jei su kosmosu tau siejasi tik Jean-Michel Jarre ir Vangelis vardai…

Styvas jau ketvirtą kartą sėkmingai tęsia tai, ką pradėjo kosmische tėvai Tangerine Dream, Faust, Neu! ar Kraftwerk.

Pats vyrukas albumo idėją ir skirtumus su prieš tai buvusiais albumais aiškina taip:

Strands is a song cycle that is about cosmogony and creation/destruction myths. The title alludes to the structural constitution of ropes as I wanted to approach the compositions so that they consisted of strands and fibers which form a unified whole. This was so the songs could have the appearance of being either taut or slack without being fundamentally locked to a grid. So the sounds/tones have a certain malleability to them and sound like they’re bending through time. It’s also grittier and more distorted than my previous albums. I wanted to try and capture that moment in nature and society where life slowly reemerges through desolation, so it has a layer of optimism looming underneath. The music represents this by seemingly decaying at times but then reforms and morphs in a fluid way back to its original state. I was also inspired by the movement of rivers, particularly their transformative aspect and how they’re in a state of flux and change, in particular the Cuyahoga River in Cleveland where I live, which notoriously caught on fire thirteen times because of industrial pollution in the 1960s and before. I was very interested in the dichotomy of oil and water and the resulting, unnatural symptoms of human industry. It’s a very personal record for me as it is a reflection of my hometown where I grew up and where it was mostly recorded.

Negaliu nesutikti su sruogų ir virvių/upių metafora. Žongliruojant takeliais Steve’ui pavyko nuverpti išties įspūdingą albumą. Šitaip jis pratęsia Tragedy & Geometry [2011] ir Where All Is Fled [2015] albumų kelią bei patvirtina, kad puikios selekcinės savybės nėra atsitiktinumas.

Man Strands labiausiai asocijuojasi su kosmosu ir sci-fi istorijomis. Nereikia net užsimerkti. 42 minutes trunkantys 8 kūriniai – kaip vientisas lydinys. Kiek labiau išsiskiria Ketracel ir titulinis Strands (abu prieinami laisvai klausyti) tuo, kad primena senovinį IDM, kokį dešimtame dešimtmetyje mokėdavo kurti Arovane ir Autechre, ir kokio dabar nieks nebemoka.

Iš pradžių gali erzinti nebent primityvokas viršelis. Bet užtenka prisiminti senus Klaus Schulze plokštelių viršelius, kad suprastum, jog tai nėra blogi CGI įgūdžiai, o eighties stilizacija. Be to, puikiai atspindinti sruogų koncepciją.

Į metų topus.