Prie Ūkio banko teatro arenos išrikiuoti trys mini cooperiai – vienareikšmiška ir visai nekukli (nebe) užuomina apie tai, į kokį targetą bando taikyti Silence Family. Bet juk taip buvo visuomet: jų produkcija nėra posh, bet ta kokybė nuolatos atsiduodavo kukliu prašmatnumu ir jaukia prabanga (suplanuotai spontaniškai pavariau oksimoronais).

Tik užėjus vidun supratau slogano 3 years of Pure quality  prasmę. Didelis sienų plotas buvo išpirdolintas Pure  brendžio plakatais (kaip tik tokį gurkšnoju rašydamas šitas eiles. Neblogas). Ką gi, bravo sumanytojui už gilią idėją.

55 minučių vėlavimas man atrodė natūralus – juk eilės prie durų lauke ir prie rūbinės viduj (tik, aišku, dėdės apsauginiai į salę galėjo „Žmones“ įleisti kiek anksčiau).

Koncertas, kaip ir prieš 2,5 metus, prasidėjo mano mėgstama Who’s shot the silence?! versija, kurios autorystė priklauso grupei New Found Land (prašau nepainioti nei su Kanados provincija, nei su šunų veisle). Tuo metu scenos antrame aukšte galėjai atpažinti ištysusį Strockio siluetą.

Dar koncerto išvakarėse Vidžiui facebook profilyje patalpinus nuotrauką prisiminiau Etienne de Crecy pasirodymą Be2gether festivalyje. Aišku, galima rasti ir daugiau įkvėpimo šaltinių ir paralėlių (pvz. The KLF, Daft Punk, Kraftwerk…). Bet vos pamatęs pirmas projekcijas supratau, kad Silence šeima garbina tuos, kurie jau 30 metų deliverina pure quality. Enjoy the Silence – kaip sako pats šeimos galva.

Prisipažinsiu, kad Few Nolder Lino dalis buvo kiek nuobodoka. Gerai, kad ant scenos pasirodydavo šokėjų-slidininkų poros, o ant ekranų šmėsčiojo besimankštinantis štangistas. Kai į sceną įžengė blizgantis personažas su pakeltais plaukais – pamaniau, kad Jazzu. O pasirodo – Adomas. Gay stuff. Iš jo tą vakarą tikėjausi mažiausiai. Nes girdėjau, ką siūlo soundcloude. Gal dėl to ir nustebino labiausiai? Po blankoko pirmo Rumuors, kaip dėjo tokį porno groove! Net sesė iš kito galo atbėgo klausti, kas per daina? Daina vadinasi My Sleep Was Broken. Ir vien dėl jos jau laukiu solinio Adomo albumo.

Sekančius gabalus, telefone žymėdamasis grojaraštį, užvadinau „lėtas“ ir „irgi lėtas“. Tai tokių elektroninių kabaretų buvo gal 3 ar 4. Paskui Adomas pasikvietė Jazzu į kompaniją ir lietuviškai dainavo „Atimk viską, palik šiek tiek savęs, ir man užteks“ (daina vadinas Apie viską, apie nieką). Tiesa, dainos metu Adomas akomponavo pianinu. Tą patį jis darė ir Taste metu. Priminsiu, kad Tastelyriškiausia vieta Leon Somov albume apie vibratorius No Batteries No Toys, o jos beatless versija iš vis neapsakomo gražumo…

Tik šįkart pagrindinius vokalus ant savo pečių užsikrovė Justė. Ponas Laurinkaitis jai pritarė. O jiems abiems pritarė Ni & CO kamerinis orkestras. Gražu, nieko nepasakysi.

Toliau buvo dar geriau. Antros dalies šeimininkais paskirti (arba pasiskyrę) Mario & Vidis savo playlistą išrikiavo vokiškai racionaliai: 2xGiedrė, 3xErnesto, 3xJazzu + „mudu-abudu“ Test. Ir visi hitai! Giedrė – šaunuolė. Tik valgyti reikia, reikia. Nes jau net man (storžieviui) daros neramu. Ernesto – taip pat meistras. Pasirodė su cilindru ir fraku ala Charlie Chaplin. Ir blizgančiom (vėl!) kelnėm. Sekundei suabejojau, kad vis tik Silence goes posh. Bet juk tai tik viso labo žaismingas kostiumas-pokštas. Publiką ponas Jonatanas Bäckelie valdė puikiai: daug bendravo, šoko beveik kaip Džeksonas, o nusiėmęs skrybėlę atrodė plikas. Balso negirsiu, nes švedo sugebėjimu ištraukti sudėtingiausias natas be pastangų veide turėjau progą įsitikinti (ir apšalti) pernai Opium padvale, kuomet buvo pristatinėjamas Changed klipas.

ISM – apskritai vienas man labiausiai patinkančių gabalų albume. Subtilus, švelnus, gilus, eklektiškas, sexy. Su visomis plagiar-, escap-, modern-, exorc- ir kitokiomis ISM atmainomis. Šokau sau vienas ir negalėjau atsidžiaugti.

 

Tai! Vyksta Lietuvoje! Can you believe it?? Tegu fakin vokiečiai pavydi, blia. Silence galėtų drąsiai vežioti šitą šou aplink pasaulį. Būtų geresnė reklama Lietuvai nei Zuoko btr’ai. Kitas reikalas, kad kokioj nors Argentinoj jų niekas nachuj nežinotų. Who the fuck is silence?? Net ir toj pačioj Vokietijoj, kur žurnalai kažkiek parašo, tokia arena sunkiai susirinktų. Tačiau atitinkamai padirbėjus reklamščikams – galima būtų bandyt.

Bet man užtenka ir to, kad galiu matyt juos čia. Ir egoistiškai turėti (sąlyginai) tik sau. Nepaisant to, kad pusė salės fyfų (apie jas vėliau). Ir jos, ir didžiausi skeptikai-bambekliai laikui bėgant supras, jog tai buvo vienas nuostabiausių dalykų Lietuvos muzikinėje padangėje. Žinau, nes man pačiam taip buvo. Pavyzdžiui, kai tik pasirodė albumas Changed – nebuvau juo baisiai susižavėjęs. Užtat laikui bėgant vis labiau įsitraukiau. Šiandien vadinu tai vienu drąsiausių, elegantiškiausių, skoningiausių ir labiausiai forward-thinking lietuvišku darbu. Ir tai Silence istorijoje yra pasikartoję jau kelis kartus (pvz., iš pradžių blankus ar netgi baisokas gabalas Slow – šiandien yra visiškas seksas). Todėl labai džiaugiaus, kad visą koncerto puikumą galėjau suvokti tiesiogiai, o ne prabėgus keliems mėnesiams prisiminti, kad „bet vis tik kaip zajabys tada buvo…“.

Ir net neuždavinėjau sau klausimų „ką jie daro Lietuvoje?“. Ir dar labiau įsitvirtinau mintyse Vidžio pasakymą, kad „mes Lietuvoje užstūmėm tokį reikalą“, kad underground tapo… na, ne mainstream, bet visuotinai toleruotina norma.

Tuo tarpu Justė scenoje pasirodė taip, kad daugeliui žabtai atšoko: vieniems dėl stajako, kitoms – iš pavydo. Drąsi suknelė. Drąsi mergaitė.

 
Trečia – Leon Somov & Jazzu – dalis prasidėjo nuo mano pastarųjų savaičių favoritoSugalvoki Norą. Jazzu – jau su ta juoda suknele. Leonui pasirodžius scenoje supratau, jog visi keturi Silence muškietininkai apsirengę kaip Prisukamo Apelsino  personažai. Nežinau, ar toks buvo dizainerių užmanymas, bet anoj šaikoj irgi buvo keturiese. Apie dueto pasirodymą nenorėčiau išsiplėsti. Nes ir taip jau nemažai esu pripasakojęs įspūdžių. Išskirtinė buvo tik Muzika Tu. Su genialia instrumentuote vien tik akordeonui. O be to, nemenka dalis publikos pajuto, kad kaip tik dabar geras momentas parūkyt, pamyžt ar net eiti tūsinti taip iš tikrųjų, riebiai. Kitur.

Ta mintis, dėl ne visiško prismeigimo, kirbėjo dar nuo koncerto pradžios. Kodėl niekas nesilinksmina padoriai. Taip iš širdies, su plačiais užmojais ir atsipalaidavimu. Bet atsakymas atskubėjo savaime. Nes Silence – ne kokie nors Metal on Metal. Žostkai nepjauna ir nesitaško kraujais. Juk jie estetai ir propaguoja subtilumą. Todėl ir šoka visi viduj. Egoistiškai. Su tyliu pasitenkinimu. Ir patys atlikėjai dėl to neturėtų pykti, nei stebėtis.

Ir be jokio sarkazmo noriu pasiguosti, kad man baisiai gėda dėl tokių atsiliepimų. Gėda dėl šalies, kurioj po šitokio šou atsiranda panašūs nesusipratimai. Vienas iš pagrindinių Suru.lt tikslių – kad panašios nuomonės dingtų. Nepretenduoju į objektyvumą. Ar dar ką nors. Just sayin’. Kai tai atsitiks – nustosiu rašyt. Tiesiog vaikščiosiu į koncertus ir mėgausiuos.

 

Grojaraštis:
I
01. Few Nolder – Who’s Shot the silence (New Found Land remix)
02. Few Nolder – Stars (remix)
03. Few Nolder – Mida
04. Few Nolder – Wake a Man
05. Adomas & Few Nolder – Rumours (New Found Land remix)
06. Adomas – My Sleep Was Broken
07. Adomas – untitled
08. Adomas – Naujininkai
09. Adomas – I’m Not Neglecting You
10. Adomas – Circus
11. Adomas & Jazzu – Apie Viską, Apie Nieką
12. Adomas – Miss Liberty
13. Adomas & Jazzu – Taste

II
01. Mario & Vidis ft. Giedrė – Slow
02. Mario & Vidis ft. Giedrė – Suspend the Feeling
03. Mario & Vidis ft. Ernesto – Changed
04. Mario & Vidis ft. Ernesto – ISM
05. Mario & Vidis ft. Ernesto – Care
06. Mario & Vidis ft. Jazzu – I’ll Be Gone
07. Mario & Vidis ft. Jazzu – Who’s Shot the Silence?!
08. Mario & Vidis ft. Jazzu – Give It a Try
09. Mario & Vidis – Test 2011

III
01. Leon Somov & Jazzu – Sugalvoki Norą
02. Leon Somov & Jazzu – A Night to Remember
03. Leon Somov & Jazzu – Muzika Tu
04. Leon Somov & Jazzu – Butterflies 2
05. Leon Somov & Jazzu – Dirty Fetish
06. Leon Somov & Jazzu – Score
07. Leon Somov & Jazzu – Phantoms of the Lake
08. Leon Somov & Jazzu – Who R U?
09. Leon Somov – Senvagė
10. Leon Somov & Jazzu – Tik Pasilik

 

Performansas: 10/10
Garsas: 9/10
Šviesa: 10/10
Trukmė: 9/10
Kaina: nuo 34 lt.
Alus: 8 Lt
Gražių merginų: tikrai nemažai

Bendras: 10/10

 

Foto: Gabrielė

[nggallery id=503]

Bangos Koncertai Sūru

4 Replies to “Silence Family 3 years”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *