„Spektaklio nežiūrėsim“, – rungtynių pabaigoje baneriu pareiškė dūmuose pasislėpę „Žalgirio“ fanai. Tačiau spektaklis įvyko ir baigėsi taip, kaip buvo planuota visose sąmokslo teorijose. Kad ir kokiu būdu beprisiekinėtų R. Kurtinaitis spaudos konferencijoje apie švarų žaidimą, visa ši LKL finalo serija eilinių krepšinio mėgėjų burnose paliko kažkokį kartų prieskonį. Norisi tikėti, kad jokių susitarimų nebuvo, tačiau visa jos eiga kaip tyčia laikėsi to scenarijaus, kuris internetuose plėtojamas jau senai. Kaip ten bebūtų, sveikiname „Lietuvos rytą“ bei jo gerbėjus ir užuojautos žaliai baltiems. Krepšinio sostine antrus metus iš eilės vadinsime Vilnių.
Per visas 7 rungtynes jau tiek visko išrašyta, kad kažką naują sugalvoti yra praktiškai neįmanoma. Akivaizdus faktas, kad žmonės skandalus mėgsta. Todėl pirmą kartą šiame sezone „Siemens“ arena buvo sausakimša. Jokios kitos rungtynės (net Eurolygos dvikova prieš „Olympiakosą“ su L. Kleiza) nesugebėjo pasiekti visiško sold-outo. Atmosfera šįkart buvo tikrai puiki. Abiejų komandų gerbėjai nėrėsi iš kailio palaikydami savus ir tik paskutinėmis rungtynių minutėmis viršų paėmė palaikantieji „Lietuvos rytą“. Žinoma, vilniečiai su manim galėtų nesutikti, teigdami, kad sergančiųjų už sostinės komandą buvo daugiau. Tikrai taip. Bent jau žiūrint į tai, kiek žmonių pašokdavo iš vietų pataikius, sakykim, M. Gecevičiui ir kiek rankų pakildavo po taiklaus D. Šalengos metimo. Tačiau garsine prasme, mažumos decibelai buvo lygiai tokie pat aštrūs kaip ir daugumos.
„Lietuvos ryto“ triumfo akimirkos buvo kažkokios chaotiškos. Gerai, kad australas A. Baynesas vaikystėje kengūras gainiojo, tai nebuvo bėdos bent 10 minučių laikyti I. Miloševičių ant nugaros, kol galų gale iš kažkur buvo atneštos žirklės tinkleliui nusikirpti. Taurių įteikimo ceremonija, jei tai galima pavadinti ceremonija, vėlgi atlikta tik tam, kad atlikti. Turbūt rankų paspaudimus LKL pasilieka šiandienai, kai įvyks čempionato uždarymas. Suru.lt ten neis. Mums užteko pamatyti į rūbinę atėjusius garbės ištroškusius savivaldybės vadovus su meru V. Navicku priešakyje. „Viliau, kur esi? Ateik, nusifotografuosim“ – beišeinantį merą sustabdė G. Babravičius ir, pozuodamas, bandė apsimesti labai besidžiaugiančiu dėl „Lietuvos ryto“ pergalės. Mes žinome bent jau sostinės savivaldybės požiūrį į sportą, ypač ne tokių populiarių sporto šakų, todėl tokie veikėjai mums kelia alergiją ir pasibjaurėjimą.
Pabaigai, Jūsų teismui pateikiame paskutinį fotoreportažą iš LKL finalo. Jo kaina – pamestas vieno iš objektyvų dangtelis.
[nggallery id=138]
Suru.lt ir toliau žada būti arti krepšinio – liepos antroje pusėje Vilniuje prasidės Europos U-18 vaikinų čempionatas. Pasimatysime ten!
Šiais metais nemačiau nei vienų LKL rungtynių. Tos sąmokslo teorijos ir kiti skandaliūkščiai palieka blogą skonį burnoj, gaila gaišti laiką stebint (galimai) nešvarų žaidimą. Gerai, kad yra SŪRU, kurie nepagaili laiko šiems įrašams. Paskaičius ramiau pasidaro 🙂 dėkui.
Nostra, geriau būtum arti Pietų Afrikos antroje birželio pusėje… 😉
Už nuotraukas, medalį.