Lyg tyčia, kai pusnys gatvėse tapo purvinesnės nei vasario dangus, JIE, t.y. batai, mane užpuolė. Vidury baltos dienos.
Galva ėmė suktis, o gerklė džiūti. Tiesą pasakius, labiausiai norėjosi ne prisėsti ar atsigerti, o garsiai kaukti. Taip prastai jaučiausi tik tuomet, kai pirmą kartą pamačiau Crocs arba UGG…
„Kur ritasi mūsų pasaulis?“, – klausiau aš savęs ir bukai spoksojau į naujausią Jean Paul Gaultier šedevrą.
PLASTMASINIUS BATUS.
Tokius pačius, kokius jau sulipdė Vivienne Westwood, Zaha Hadid ar The Campana Brothers. Ir net neabejoju, kad tokius pačius, kokius savo spintoje turi ir gėdijasi apie tai kam nors pasakoti Madonna arba Beyonce. Jos juk MOTERYS.



„I believe plastic is only limited by a designer’s creativity“, – sako plastmasinių batų fabriko kūrybos direktorius. „Working with plastic has been a coup de pied a la mode. I’ve enjoyed the challenge of creating a high heeled plastic shoe with all the valeus of my design ethos“, – antrina ponui brazilui maestro Gaultier.

Ir nė vienas iš jų nekalba apie gracingą moters prigimtį, prabangaus šilko suknutes ir PLASTMASĖS dermę su jais. Tuo tarpu aš noriu daužyti snukius. Esu agresyvi begėdė, sakysit?!

Oh ne! Nuleidusi galvą pritarsiu, kad maža elegancijos kaime kapojant malkas ar braidant kopose ir kojos sausį Lietuvoje šąla it pasiutusios, tad kur geriau už Crocs ir UGG rasi. Tačiau, o, maestro, būk mums gailestingas bent vakare! Leisk džentelmenų akims išlenkti taurelę gracijos ir paslapties. Pusę jų slepia dailūs dirželiai ir segtukai… Neatimk džiaugsmo išgirsti marmuru kaukšinčių kulniukų melodijos. Juk be jos ir klubai ne taip gražiai siūbuoja…

O jei jau bausi mus guma ir plastmase, bent pasakyk – UŽ KĄ?
Daugiau plastmasės: www.melissaplasticdreams.com

Šmotkės

7 Replies to “Plastic dreams”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *