Prieš keturis metus turėjau garbės pasikalbėti su vienu iš savo kumyrų. Aną interviu prisiminiau dėl dviejų priežasčių. Pirma – neseniai įsigijau šiemet (ką jau ten, beveik per mano gimtadienį) pasirodžiusį naują (!) albumą Chronoland (šauktukas todėl, kad Massimo žadėjo niekados daugiau neleisti albumų). Antra – taip pat neseniai minėtas interviu buvo pašalintas iš pravda.lt archyvų, todėl pamaniau, kad jis turėtų bent kažkur išlikti.

Beje, Chronoland – įstabaus grožio darbas.

 

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Bad_Sector_-_1995-12-20t21_34_32and01_00_-_leaks.mp3|loop=yes]Bad Sector „1995-12-20T21:34:32+01:00 – LEAKS

 

Bad Sector – racionalumo įsikūnijimas

Bad Sector yra italo Massimo Magrini muzikinis projektas. Savo stilių jis pats apibūdina kaip „deeply emotional dark ambient noise“. Tamsioms ir kartu melodingoms kompozicijoms kurti jis naudoja radioaktyvių medžiagų parodymus fiksuojančius Geigerio skaitliukus, modernios karo technikos skleidžiamus dažnius, autentiškus kosmonautų pokalbius Žemės orbitoje bei savo paties sukurtus prietaisus. Massimo turi auštą išsilavinimą muzikos ir kompiuterių srityje, bendradarbiauja su mokslinėmis Italijos įstaigomis, pats kuria techninę ir programinę įrangą skirtą kompiuterinei muzikai.
Atlikinėdamas pirmus įrašus Massimo naudojo tuo metu vienintelę duomenų saugojimo priemonę – disketes. Dažnos pažeistų ir nenuskaitomų sektorių klaidos reikšdavo, kad daugelio valandų darbas nueidavo šuniui ant uodegos. Tai atlikėjui tapo didžiausiu košmaru. Iš čia ir projekto pavadinimas. Iš kitos pusės tai turi savotiško žavesio, kadangi technologinių prietaisų neįmanoma realiai kontroliuoti, o rezultatai dažnai būna nenuspėjami.
Birželio antrą dieną nepriklausoma industrial subkultūrą propaguojanti organizacija Autarkeia Vilniuje paruošė eilinį puikų renginį Icetodiron 2007 SE. Festivalio rėmuose pasirodė ir italų žvaigždė. Sklando gandai, kad tai buvo paskutinis Bad Sector šou EVER
!
Štai apie ką su juo pavyko pašnekėti.

Q1. Kodėl kuri muziką? Ar tokiu būdu bandai išreikšti save?
Montavau garsus nuo vaikystės, tačiau nežinau kodėl… Tai nebuvo klasikinis domėjimasis muzika (natos, partitūra). Mane labiau domino pats garsas. Nemanau, kad tai būdas išreikšti save, kadangi nekuriu muzikos kitiems žmonėms. Jeigu ji jiems patinka – ok, esu laimingas. Tačiau tai ne pagrindinis mano tikslas.

Q2. Kas tavo klausytojas? Kaip jį įsivaizduoji?
Ar turėčiau įsivaizduoti fotorobotą? Gerai, tai vyras, kiek santūrus, tarp 25 ir 40…
Juokauju, nemanau, kad svarbu jį/ją įsivaizduoti.

Q3. Ar įmanoma atlikėjui tokiam kaip tu pragyventi iš muzikos (parduodant albumus, surengiant gyvus pasirodymus…) Jei ne – koks tavo pagrindinis darbas?
Aišku, negalima pragyventi iš muzikos, jei nesi pop-žvaigždė. Iš savo kūrybos gautus pinigus investuoju į aparatūrą. Tačiau turiu pakankamai laimės, nes mano ekstra bad-sector veikla yra taip pat susijusi su elektronine muzika: bendradarbiauju su Italijos nacionalinės tyrimų tarnybos kompiuterinės muzikos laboratorija.

Q4. Ar turi herojų? Gali paminėti keletą pavardžių, įtakojusių tavo kūrybą? Kas tavo įkvėpimo šaltinis?
Mano herojai – ne muzikantai. Dauguma jų yra mokslininkai kaip Tesla, Faradėjus, Omas ar Ciolkovskis. Mane visados traukė šalti, techniniai arba moksliniai dalykai. Jie yra mano įkvėpimo šaltinis.

Q5. Savo pirmą sintezatorių sukūrei būdamas penkiolikos. Sunku įsivaizduoti ką galima nuveikti šioj sritį šiandien, praėjus 25-eims metams. Ar turi pasiūlymų?
Kai sukūriau savo pirmą sintezatorių, audio technologija vis dar buvo primityvi. Realaus laiko skaitmeninė sintezė buvo galima tik didelėse akademinėse studijose. Dauguma sintezatorių buvo analoginiai, retkarčiais kontroliuojami skaitmeniniu būdu. Vėliau, po DSP (skaitmeninio signalo procesorius) atsiradimo, skaitmeninė sintezė tapo populiari ir plačioje vartotojiškoje rinkoje (pvz. Yamaha DX7). Tačiau, vėl gi, šie procesoriai tik simuliavo analoginius sintezatorius.
Pirmoje 90-tųjų pusėje asmeniniai kompiuteriai (PC) tapo pakankamai greiti, kad galėtų atlikinėti DSP funkcijas. Todėl viskas persikėlė į PC programinę įrangą. Šiandien viskas yra grindžiama programine įranga, tačiau jos kokybė, nepaisant visų mirksinčių lempučių, yra pakankamai žema. Problema yra ta, kad sintezei naudojami modeliai yra per paprasti, pernelyg standartiniai (ir vėl tie analoginiai sintezatoriai!) ir neatsižvelgia į visas „realaus“ garso mikrovariacijas.
Patarčiau naudoti tik modulinę programinę įrangą, kurios pagalba, kiekvienas gali sukonstruoti savo individualią garso mašiną, apibrėžiant smulkiausias skambesio detales.

Q6. Esi apgynęs daktaro disertaciją (muzikinių taikomųjų programų srityje). Manau tai didelis pranašumas prieš konkurentus. Ar mokslas davė naudos?
Nemanau, kad tai svarbu kuriant muziką. Pats išmokau visų dalykų, kuriuos žinau šioj srity. Laipsnis buvo svarbus tik gaunant kontraktus su institutais ir kompanijomis.

Q7. Įrašinėji unikalių gamtos vietų skleidžiamus negirdimus dažnius. Įdomu, kaip juos transformuoji į kažką, ką galutinis vartotojas galėtų išgirsti.
Projektui Olhon dažniausiai įrašinėju garsus ypatingose vietose. Tam tikslui naudoju hydrofonus (povandeniniams įrašams) ir geofonus (žemės įrašams). Kuomet įrašymo aparatai negali registruoti labai žemų dažnių – naudoju moduliatorių, kad transformuočiau žemų dažnių signalus į AM moduliuotus aukšto dažnio signalus. Vėliau, kompiuterių pagalba, juos demoduliuoju ir vėl gaunu labai žemus dažnius. Tuomet, naudodamas spektro arba laiko srities dažnių pakeitimą, gaunu girdimus garsus.


Q8. Vienas paskutinių tavo albumų – Kosmodrom – yra viena koja įžengęs į idm  sritį. Remiantis tavo puslapyje paskelbtos apklausos rezultatais ketvirtadalis klausytojų šį albumą išrinko geriausiu (nepaisant, kad tai nevisiškai tipinis Bad Sector). Ar planuoji daugiau albumu panašiam stiliuje?

Nežinau. Tiesiog noriu dirbti srityse, kurios man yra naujos, tuo pat metu sekant „raudoną liniją“ apjungiančią kiekvieną skirtingą Bad Sector leidinį. Bet kuriuo atveju nesiklausau idm, todėl negaliu pasakyti ar ji man daro įtaką. Nemėgstu jos, ne tokia jau ji ir „intelligent“. Septyniasdešimtųjų šokių muzika buvo kur kas protingesnė.

Q9. Dauguma žmonių kuriančių ambient/noise muzika skutasi galvas. Ar tai savotiškas protestas? Kokia tavo motyvacija?
Darau tai, nes taip paprasčiau plauti galvą.

QA. Žinau, kad nemėgsti jokių religijų. Bet juk yra sunku paneigti sielos egzistavimą (sunku patikėt, kad daugiau nieko nėra). Ar tiki kokiu nors Dievu, aukštesniąją jėga, bet kuo…? Ateiviais?
Tikiu, kad yra kažkas (…didelis kažkas), ko mes vis dar nežinome. Gali vadinti tai Dievu, jei nori. Aš paprasčiausiai vadinu tai nežinomuoju.
Ateiviai, aišku, yra. Jų egzistavimo tikimybe yra artima vienetui.
Nelaimei (o gal laimei?) tikimybė, kad jie gali su mumis susitikti yra artima nuliui.

QB. Kodėl esame Žemėje? Kas įvyksta po mirties?
Ok, pradėkime nuo pradžių. Tada buvo tik paprastos bakterijos…
Juokauju. Manau, kad vienintelė, paprasta ir galinga taisyklė – evoliucijos taisyklė. Ji ir laikas duoda pradžią viskam. Taigi, iš paprasčiausių būtybių tapome žmonėmis.
Po mirties mūsų kūnai suirs, bet mūsų atomai tęs veiklą amžinai.

QC. Lietuvoje esi pirmą kartą, kokie įspūdžiai?
Graži vieta. Pakankamai rami. Labai skiriasi nuo chaotiškos Italijos. Tačiau žiemos čia, tikriausiai, truputi per šaltos mano asmeniniam skoniui…

QD. Nežinau ar domiesi futbolu, bet… Už ką sirgai po Materazzi ir Zidano konflikto pernykščio finalo metu?
Nemėgstu Italijos rinktinės futbolininkų. Jie yra ekstremaliai turtingi ir fašistai. Futbolas Italijoje reiškia, vėl gi, mafiją, valdžią, korupciją.

Kaip matot, buvo žadama, jog Bad Sector niekada nebekoncertuos, tačiau šią veiklą jis iki šiol sėkmingai tęsia. Jei viskas susiklostys gerai – bandysiu išsiaiškinti, kodėl Massimo taip daro.
Sekite Suru.lt internete ir gatvėse.

Bangos Interviu Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *