… na bet aš, aišku, didelė optimistė. Nebūk naivi, greičiausiai neatsiras. O už visus savo nuotykius būk pasiruošus sumokėti didžiausią kainą, c’est la vie! O jei rasi – šaunu, bet tai bus viena laiminga meiles istorija iš tūkstančio. Ne veltui apie jas kuriami filmai.


Štai Suru.lt lankytoja Ineta nemiega naktimis ir sprendžia dilemą: „Problema mano pusėje tokia: kaip rasti ribą vyro akyse tarp manęs kaip tigrių tigrės lovoje ir manęs kaip švelniausios katės jo glėbyje?“. Nerasi brangioji.


Nekartosiu visų tų visiems iki skausmo žinomų frazių, kad vyrai – medžiotojai, kad nesivys jie laimikio, kuris pats pasitiekia ant lėkštelės ir t.t., nes manau, kad tai tinka abiem pusėm, visi mes medžiotojai. Vyrai medžioja mėsą, o moterys vyrus, kad tie joms tą mėsą atneštų. Pagalvok pati, iš savo varpines, jei vyras bando tave nusitemti į lovą per pirmą pasimatymą, kaip TU į jį pažiūrėsi. Na sutiksi ar ne, tai ne tiek svarbu, bet jau į namus per Velykas turbūt netempsi su tėvais supažindinti bet kokiu atveju, ar ne? Žodžiu, toy boy savaitgaliui praskaidrinti ir nieko daugiau. Ir nieko čia blogo, kaip jau minėjau. Tik nereikia tikėtis, kad vienas is swingerių klubo lankytojų kada nors užmaus tau auksinį žiedelį. Lygiai ta pati jis mato iš savosios varpinės. Bet mes, bobos, jau tokios, vis tiek kažkur giliai širdy kirba noras, kad jis tavyje pamatytų kažką daugiau, kad pastebėtų ne tik tavo riesta užpakalį ir prisirpusias krūtis, bet ir per kraštus besiveržiančią meilę, kurią norėtum duoti, duobutes žanduose kai šypsaisi, paglostytų galva kai pavargai… Va šitoj vietoj ir išsiduriama.


Štai pavyzdžiui mano podružkė ilgai galvojo, kad yra laimės kūdikis ta prasme, kad niekada jos joks vyriškis po vienos nakties nuotykio, kaip kad kokiam seriale, ryte neišmetė iš lovos. Priešingai – glaudė prie savęs ir prašė neišeiti. Po to skambino, rašė laiškus, norėjo susitikti dar kartą. Ir labai dažnai suklaidinta tokio dėmesio ji nusimesdavo tą kietuolės sekso revoliucionierės kaukę, patikėdavo, kad „šį kartą viskas bus kitaip“, ištirpdavo savo fantazijose ir atsiduodavo. Ir kai tik jai pasaulis nušvisdavo ryškesnėmis spalvomis, ji pradėdavo stengtis dėl to žmogaus, viskas baigdavosi taip greitai kaip ir prasidėjo. Vyriškis prarasdavo susidomėjimą ir tepdavo slides, nes jis tikėjosi kažko lengvo ir neįpareigojančio, o besikeičiantys vaidmenys neatitiko jo scenarijaus. Tada ji visa plūsdavo širdies skausmu, inkšdavo, negalėdavo patikėti, kad jai, visada atsargiai, taip nutiko. Pasidarydavo dar ciniškesnė ir malšindavo skausmą nauju meilės nuotykiu.


Taigi brangiosios, jei turit kiaušus ir sugebate atsiriboti, atskirti kūniškų poreikių tenkinimą nuo dvasinių, suvokiate, kad šitas takelis niekur neveda ir norit savo gyvenimo „filme“ paskutinio atodūsio metu pamatyt šį tą daugiau nei save sėdinčią prie teliko ir žiūrinčią „Choru karus“, pirmyn, gyvenkit greitai ir įdomiai, linksminkitės kol jaunos ir gražios, kol neužgriuvo šeimyniniai ir kitokie rūpesčiai! O jei ne, būkit kantrios, išlaukit, nes tokios jau tos taisyklės per amžių amžius nusistovėjo ir jei nori happy endo bei neaptrupėjusios emocinės sveikatos, turbūt verta išbandyti ir kitą variantą. Ir čia visiškai sutinku su kitu lankytoju Not_just_for_fun, kad jei sutinki tinkamą žmogų, jokio drovumo ir gedos nebelieka, o jau tada, pridėsiu nuo savęs, gali maištauti prieš visuomenę, išsilaisvinti, eksperimentuoti ir leisti sau prabangą nešioti savo tikrąjį veidą. Ir visai tikėtina, kad priešmirtinis tavo gyvenimo „filmukas“ bus netgi smagesnis.


Cheers,
Nikita

Pergamentai

6 Replies to “Kas yra normalu? (tęsinys)”

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *