Besiklausant Freaks On Floor „Freaky Wonder“

2010-05-18        

Nuo praeito ketvirtadienio iki šiandien (įskaitant savaitgalį) klausausi vieno gabalo. Tokiu metu, kai aplinkui kaip uodai pamiškėje atsiranda nauji LCD Soundsystem, UNKLE, Faithless, Underworld… albumai. Vieno gabalo!

To gabalo pavadinimas No Country For OldMan.


Ir jis tikrai nedaro gėdos bendravardžiam (beveik) filmui.


Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Freaks On Floor „No Country For OldMan“



Apskritai, Freaks On Floor albumas maloniai nustebino. Anksčiau minėjau, kad jų stiprioji pusė – gyvi pasirodymai. Tuo tarpu studijinės versijos šlubuodavo. Šitoj vienoj esamą situaciją norisi lyginti su panašiu metu pasirodančiu Migloko darbu. Miglei taip pat neatimsi šarmo scenoje, bet skirtumas tas, kad jos ankstesni studijiniai įrašai skambėdavo kur kas geriau/gyviau nei „Fryksų“. Todėl iš pastarųjų studijinio darbo stebuklų nesitikėjau…

O čia, še tau, atlaikyk.


Man patinka, kad albumas kiek lėtesnis nei daugelis prakaituotų Freaks On Floor koncertų. Pavyzdžiui Funny Games – antra pagal gerumą daina albume (atsiprašau, tikslieji mokslai man artimesni už humanitarinius) – alsuoja nuostabia atmosfera. Tokios, manau, nepasigėdytų ir pats Chris Cornell. Įžanginė-titulinė taip pat puiki. O ko dar vertas Friendo kavalkas??
Albumo koprodiuseris Omenas (ex-Ghostorm) pasistengė iš peties.


Greitesni numeriai irgi geri, bet jiems dar trūksta to tikro riebumo. Štai pvz. silpniausia albumo daina laikau bendrą darbą su Homeproduction pavadintą Work Hard. Iniciatyva pasiįvairinti, aišku, sveikintina, bet iki Sabotage dar toli toli. Ko gero prisideda dar ir tas faktas, kad kitos greituolės Touched ir Symphony About The GoodMan jau nuklausytos (kad iš čia). Ir šiaip koncertuose jos skamba geriau. Bet džiugina tai, jog Freaky Wonder neskamba kaip ankstyvų Red Hot Chili Perpers kopija. Užtat Justino balse aiškiai girdžiu Eddie Vedder’io intonacijas, Layne’o Staley’aus užtempimus ir užkimusį Scott’o Weiland’o melodingumą.


Albumas staruoja birželio 1 dieną. Ieškoti reikės iDeal parduotuvėse. Žada kainuoti nedaugiau 15 Lt.
Be jokio leiblo suporto, viskas savo jėgomis.

Praeitą sekmadienį (05.16) albumas buvo gyvai pristatytas radijo Opus3 eteryje.

O gyvus vaikinus bus galima pačiupinėti gegužės 22 dieną Vilniaus mokytojų namų kiemelyje (a.k.a. Vasaros terasa).


Bliam, kaip gaila, kad neturėjome tokios grupės prieš kokius 17-20 metų…
Būtų linksma pasistumdyti su visokiais Soundgarden, Alice In Chains, Pearl Jam ir kitokiom Nirvanom. O kodėl ne? Jei Bix galėjo.


Freaky Wonder – definitely geriausias lietuviškas albumas šiemet. Bent jau iki rytojaus, kol neparašiau apie Vilkdują.

Bangos Sūru Šviežia

Leave a Comment

Your email address will not be published.