Trečios Underworld eros pradžia

Šiandien pasirodė aštuntas grupės Underworld albumas Barking.

Viena vertus – gerai, kad senukai nestovi vietoj ir bando groti kažką naujo. Juk taip įdomiau. Ir jei esat pakankamai atviri ir tolerantiški „kitokiems“ dalykams – tikėtina, kad rasite kažką sau. Užtat jau matau kaip seni gerbėjai (Dubnobasswithmyheadman [1994] ir Second Toughest in the Infants [1996] fanai) bamba ir keikiasi.

Prisiminkite, kaip iš pradžių nustebote išgirdę pirmąjį albumą reklamuojantį singlą Scribble.

„Kas čia per Scooter?“, – taip buvo, ar ne?
Bet juk tai tas pats senas geras Karl Hyde, tik šiek tiek linksmiau nusiteikęs. Šiandien (praklausius gabalą kokius 50 kartų) jis neatrodo toks blogas.

Manau, kad panašus likimas laukia ir antrojo singlo – Always Loved a Film.

Garantuoju, kad neilgai truks, kol niūniuosite heaven, heaven…

Dar daugelis labai giria penktu numeriu pažymėtą Grace.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/05_Underworld_-_Grace.mp3]

Underworld „Grace“

Na, neblogai. Bet šitoj vietoj aš truputi pabūsiu bambekliu ir paklausiu jūsų, pagyrūnai: kuo šis kūrinys yra geresnis už senukų And One linksmuolį Driving With My Darling?

Kiti kūriniai nėra tokie išsiskiriantis. Išgirdęs per radiją gal net nepasakytum, kad tai Underworld. Lengvai galima būtų su painioti su eiliniais Power Shit Radio niekaliukais. Paimkim kad ir Between Stars ar Diamond Jigsaw. Iš pirmo žvilgsnio – baisūs. Ypač žinant, kad Karl Hyde ir Rick Smith gamino tik eskizus, kuriuos vėliau išsiuntinėjo žinomiems šokių muzikos pasaulio veikėjams (Dubfire, Appleblim, Mark Knight ir net gi, (bože, bože) Paul van Dyk), kad anie šiek tiek paprodiusuotų. Dar baisesni šitie gabalai pasidaro prisiminus, kad savo repertuare Underworld vyrukai turi tokius šedevrus kaip Dirty Epic ar Moaner (jau nekalbant apie Beautiful Burnout).

Bet labai daug priklauso nuo saviįtaigos. „Juk tai Underworld!“. „Juk jie groja jau beveik 30 metų…“. „Negali būti taip blogai“. Prasuki 20 kartų ir žiū – visai neblogas tas gabalas. Tie patys UW, tik joyful.

Reziumuojant galima teigti, jog šis albumas su tikimybe artima vienetui suskaidys Underworld gerbėjus į dvi stovyklas. Tačiau nesvarbu kurioje barikadų pusėj beatsidurtum – nepaneigsi fakto, kad Barking žymi naujos eros pradžią dueto istorijoje (lygiai kaip su Change The Weather [1989] pasibaigė pirmasis kūrybinis laikotarpis).

Albumo santrauka smalsiausiems.