:Wumpscut: vėl rodo bybį (jau 9-tą kartą)

Šiemet, kaip ir kasmet, mano gimtadieniui Rudy vėl paruošė „staigmeną“. Kažkada jau esu bandęs pasakoti, kad projektas :Wumpscut: neturi nei vieno video klipo, nekoncertuoja ir žada niekados to nedaryt. Tai tik solinė vokiečio Rudy Rantzingerio veikla.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Wumpscut_-_Women_and_Satan_First.mp3] :Wumpscut: „Women and Satan First“

Taip, gan simboliška, kad jiedu yra bendrapavardžiai su dabartiniu popiežiumi Jozefu. Tik Rudy savo kuriniuose kalba apie kitokius dalykus nei Benediktas XVI, t.y. apie purvą, prievartą, neapykantą, kanibalizmą… Iš esmės apie tai, kad be baisių dalykų negalėtume vertinti grožio. :Wumpsuct: albumus Bunkertor 7 [1995] ir Embryoded [1997] iki šiol vadinu EBM (electornic body music, jei ką) žanro klasiką ir pasiklausau su pasimėgavimu. Nemažai kurinių yra panaudota įgarsinant Ze Džermans rubriką. Nes kas klausėsi Marlene Dietrich – tas supras, kad vokiečių kalba netinkama dainavimui. Išskyrus :Wumpscut: ar kokių nors Rammstein atvejus.

Labai gaila, tačiau 2001-ais pasirodžiusį albumą Wreath of Barbs galima vadinti paskutiniu :\VV/: darbu, kuriuo galima tikėti. Vėliau Rudy perėjo prie programinio biudžeto ir užprogramavo stakles metiniam ciklui. Čia pasigaminau sąrašiuką, kad ir pats nesusipainiočiau tarp albumų pavadinimų ir leidybos metų.

2004.03.15 Bone Peeler
2005.04.04 Evoke
2006.04.07 Cannibal Anthem
2007.03.30 Body Census
2008.03.21 Schädling
2009.04.03 Fuckit
2010.04.10 Siamese
2011.04.22 Schrekk & Grauss
2012.04.06 Women and Satan First

Pirmus du iš šio sąrašo dar pirkau (limituotus boxus, :W: mėgsta leisti juos 2525 vienetų tiražu). Vėliau užtekdavo tiesiog parsisiųsti arba ir tai pamiršdavau padaryti. Reikia pridurti, kad kiekvienas naujas albumas yra išleidžiamas daugybes skirtingų formatų. Dažniausiai tai būna: pagrindinis CD, dvigubas CD (pagrindinis + remiksai), vinilas (su pagrindinio CD turiniu), limituota dėžė (joje telpa su beveik visomis aukščiau išvardintomis gėrybėmis +marškinėliai, vėliavos, plakatai, kalendoriai, lipdukai, energetiniai gėrimai, gandonai, tušinukai ar žiebtuvėliai su :Wumpscut simbolika), ir beveik visuomet keliomis savaitėmis albumą lenkiantis išankstinis „promo“ uždavinamas DJ Dwarf.

Būtent toks jau trečią savaitę iš eilės pirmauja alternatyviame Vokietijos tope.

Pats labumas Women and Satan First – nei geresnis, nei blogesnis už bet kurį iš 8-ių prieš tai buvusių. Na, jei taip nuoširdžiai pagalvojus, tai gal ir galima būtų Cannibal Anthem pavadinti kiek įdomesniu už pvz. Schädling, bet tas skirtumas mikroskopinis. Tad ir WASF smarkiai neišsišoka nuo standartinio (ne)lygio. Titulinis kūrinys – kiek aštresnis. Bet tai ir viskas. Išgėrus tris alaus gal kils noras užsimest mašinoj šitą diską važiuojant į kokį nors panašaus kvailumo festivalį (pvz. Velnio Akmuo). Daugiau, kol kas, nedrįstu prognozuoti.

Dešimties balų vertinimo skalėje šis darbelis drasiai nusipelno trejetuko. Nes techniškai čia viskas tvarkinga. Bet originalumo ar panašių dalykų – ne su švyturio prožektoriumi nerasi.

Pasileidus albumo ištraukas – visi sintezatoriai (gal tik vienas?) skamba vienodai.