Kent – geriausia Švedijos grupė, kuria nustojau domėtis 2012-ais, kuomet galutinai įsitikinau, kad ketvertukas pasuko saldžiuoju pop keliu.
Dabar patikrinau, kad per tą laiką jie išleido vieną albumą – Tigerdrottningen [2014]. Iki šiol jo negirdėjau.
Šiemet kovą pasirodė naujas kent video ir jį pamatęs susigraudinau…
Jame tilpo visi gražiausi momentai iš grupės praeities: boingas iš Isola [1997], baltasis tigras iš Vapen och Ammunition [2002], mergina iš Hagnesta Hill [1999], raitelė iš Tillbaka Till Samtiden [2007], haskiai iš B-Sidor 95-00 [2000] ir… aišku, ponia vairuojanti Ferrari iš Dom andra.
Video skelbė žinią apie paskutinį grupės ir turą.
Pamaniau, kad po kelių silpnų albumų grupė nutarė garbingai atsisveikinti su fanais.
Beveik tuo pačiu metu pasirodė pirmas singlas Egoist. Skambėjo visai neblogai.
Prieš porą savaičių buvo pristatyta daina Vi är inte längre där. Tuomet viltis dar ruseno.
Šiandien išleistas dvyliktas ir paskutinis grupės albumas Då som nu för alltid.
Pasirodo, kad Egoist buvo geriausia nauja kent daina. Ir jos net nėra albume.
Ačiū jiems. Ir viso gero.
Man patinka death metalas, man patinka Cold Play ir man patinka Kent, seni ir nauji albumai. Taip, skambesys pasikeite, o ar turetume uzsikonservuoti ’90-uosiuose? Savitas Kent braizas ir nuotaika isliko iki galo. Klausydamas isivaizduoju, tartum lekciau salutiniu keliu per Svedijos miskus, klausydamas vietinio radijo… kuris groja La Belle Epoque. Greiciausiai Kent muzikantu kurybos dar isgirsime, bet tuo tarpu aciu ir viso gero.