Šiemet vėl buvau Openeryje, pirmą kartą ten nuvažiavau 2006 – lygiai prieš 10 metų. Pamaniau, kad būtų įdomu aptarti, kaip festivalis per tiek laiko pasikeitė. O pokyčių tikrai daug, išskyrus tai, kad 2006 metais, kaip ir šiemet, važiavau daugiausiai dėl Sigur Rós.
Šiemet Open’er festivalyje viskas atrodė panašiai, kaip ir pernai – scenos išdėstytos analogiškai, atstumai ir vėl plėšiantys batus, vis dar nepamirštas neaišku kuriais metais festivalyje prapuolęs Jarekas, kurį šaukė ir vyrai, ir moterys, pasiekę festivalinės nuotaikos kulminaciją, siekdami save išreikšti taip, kaip tik šiame festivalyje galima. Jaaaaarek!! Šiemet žmonių buvo daugiau nei pernai, dalyvių skaičius siekė net 120k. Pramogų festivalyje netrūko – sudegė bulvytėmis prekiavęs furgonas, dėl štormo grėsė festivalio evakuacija.
Paskutinieji Foals darbai pelnytai buvo pažymėti NSFW etiketėmis ir tai negalėjo nedžiuginti. Šviežiausias ir jau penktas video užsitarnavęs singlas iš albumo Holy Fire visgi kiek nuvilia.
Foals turi savybę įsisukti į galvą. Jų skambesys labai charakteringas, daugiausiai turbūt dėl lengvai atpažįstamo frontmeno Yannis Philippakis vokalo. Paprastai jų videoklipai nesiekia šokiruoti ir nepasižymi NSFW etiketėm, bet jau antrasis klipas iš Holy Fire albumo šią pelnytai užsitarnauja.
Sub Pop Records – geras reikalas. Ir ne tik dėl to, kad po jų sparnu glaudžiasi Dntel, Foals, CocoRosie, Memoryhouse ir krūva kitų veikėjų. Jie vis išmeta kažką naujo ir šviežio.
Liepos viduryje teko apsilankyti lietuvių dar mažai (ar beveik visai) neeksplorintame Dour festivalyje, vykstačiame pačioje Vakarų Europos gilumoje, beveik Belgijos ir Prancūzijos sankirtoje.
Jie iš Vilniaus. Grupėje – keturiese (būgnininkas tik padeda). Jiems 73 metai, sudėjus visus keturis kartu. Groja taip – lyg būtų indie muzikos ateitis.
Vakar oficialiai startavo indie roką grojančios grupės Foals antras albumas Total Life Forever. Turėjome progą pasiklausyti.
Beveik lygiai prieš du metus pasirodė debiutinis Foals albumas Antidotes. 2008-ais jį prasukom labai daug kartų. Šiandien kumeliukai stovi ant naujos eros savo kūryboje slenksčio.
Freaks On Floor tai tokia jauna grupė, jei dar nežinojote. Pasiklausai jų įrašų namie ir pamanai „visai nieko, kiek sausoka, bet iš jų gali kažkas užaugt“. Paskui pamatai juos gyvai (neretai būna atvirkščiai, jų muzikos pradedama ieškoti po gyvo pasirodymo) ir plaukai ant rankų atsistoja. Grįžti namo, dar kartą įsijungi jų myspace ir pamanai, kad koncerte matei viso labo miražą. Paskui vėl koncertas – vėl kojos pačios juda. Jei trumpiau – trijulė labiau koncertinė nei studijinė grupė. Bent jau kol kas.
Kalbamės su jų idėjiniu vadu Justinu Jaručiu.
Los Andželo chebra Local Natives turi kelis singlus ir visai neseniai pasirodė jų albumas Gorilla Manor. Grupėje penkiese. Indėnų jų tarpe nėra, atrodo (nesigilinau). Bet mes juk ne rasistai.
They are from Manchester and they are Delphic, – anonsuoja Jools Holland.
Jus jau, tikriausiai, žinote ir klausėtės albumo Two Dancers…
Bet tikiu, kad yra ir atsilikėlių, tokių kaip aš. Tad papasakosiu jiems.
