Suede šlovės šešėliai The Tears

2011-01-20      1 KOMENTARAS  


Neseniai nusipirkau štai tokį albumą. Jau penkis metus turiu piratinį šio albumo variantą, tačiau šis originalus diskas Muzikos Bombos parduotuvėje kainavo vos 15 Lt.

Bet pradėsiu iš tolo.
Gyveno kažkada tokia grupė, zomšiniu pavadinimu Suede. 1992-ais, neišleidę dar nei vienos singlo jie buvo apšaukiami best new band in Britain. Debiutinis self-titled albumas kitąmet įrodė, kad taip viskas ir buvo. Čiulpė ir Oasis, ir Blur, ir Pulp, ir distrofikų šaika The Verve (nors pastarieji tada dar buvo mokinukai).

1994-ais paleistas Dog Man Star tik patvirtino faktą, kad britpop scenoje nieko geresnio nėra. Albumą iki šiol laikai svarbiausiu Suede pasiekimu. Koookio gerumo yra numeriai Heroine ir The Asphalt World, jau neminint akivaizdaus hito Stay Together (iki šiol jų klaususi patirdamas beveik vienodus šiurpulius kaip ir prieš 15 metų).

Apie tolimesnį grupės kelią į olimpą ir šyrpotriebinę sėkmę nepasakosiu, nes nukrypčiau nuo pasirinktos temos – dviejų žmonių tandemo. Iki 1994 metų grupę sudarė 4 nariai, tačiau kolektyvo ašis buvo charizmatiškas solistas Brett Anderson ir mįslingas gitaristas Bernard Butler. Būtent jiedu buvo bandos varomoji jėga, esencija ir seksas.

Albumui dar nepasirodžius Bernardas paliko (buvo „išprašytas“?) Suede. Brettas su grupe maudėsi šlovės spinduliuose dar kelis metu, kol 2003-ais galiausiai paskendo savo pačių nuobodulyje.

Butleris išbandė jėgas išleisdamas albumą The Sound of McAlmont and Butler [1995] su balsingu negriuku David McAlmont prie mikrofono. Vėliau dar du solo darbus (1998 ir 1999). Dar po trijų metų vėl grįžo su tuo pačiu Deividu Emsy ir albumu Bring It Back [2002]. Jame buvo vienas žiauriai neįvertintas šlageris:

Jo klausydamas visuomet prisimenu Kalėdas. Varpeliai kalti.

 

O dabar prie esmės. Kažkokiu būdu (norisi tikėti, kad ne reikalo prispirti) Brettas ir Bernardas susitaikė ir 2005-ųjų vasarą pasaulis išgirdo debiutinį grupės The Tears darbą Here Come The Tears.


Viršelio spalvos puikiai dera su Suru.lt logotipu.
Su albumo singlais gražiai žiūrisi taip pat.

Vyrukai pasikvietę dar tris bandė groti nerūpestingai ir optimistiškai. Neabejotinai norėjo pakartoti Coming Up [1996] plokštelės pasiekimus.

Deja, laikai nebe tie, amžius nebe tas, energija nebe ta. Norėjo skambėti šelmiškai ir užvedančiai, bet vis labiau jaučiasi, kad juos traukė link lėtesnių numerių (ir ne ta gerąja prasme).
Bet kokiu atveju – visai smagus diskas. Gal net ne tiek pasiklausymo, kiek muzikantų kūrybinių ir biografinių kelių narpliojimo požiūriu.

 

Tą pačią dieną, į tą pačią temą įsigijau dar vieną kompaktą.


Kaip ir priklauso promo leidiniams (taip, užrašas not for sale figūruoja), šis cd buvo įpakuotas ploname popieriniame voke, tad aptikti jį taip kitų dėžių nebuvo lengva. Juo didesnis džiaugsmas atradus.

Viduj – 8 numeriai gyvai (3 iš jų akustiškai). 7 žinomi iš seniau (yra ir tas, visų mėgstamas), kolekcine vertybe, ko gero, reiktų laikyti pirmą dainą Since You Went Away.

Bomboje kainavo 10 Lt.
Discogs skelbia
, kad iš dviejų šiandien parduodamų vienetų pigiausias kainuoja 30 svarų.
Great buy.

Beje, pernai Suede atsikūrė, sugrojo keletą koncertų ir išleido dvigubą best of  rinkinį.

Bangos

One Reply to “Suede šlovės šešėliai The Tears”

Leave a Comment

Your email address will not be published.