Sperma ir pirštų atspaudai: kas tėtis???

2010-10-11        

Neseniai per radiją girdėjau vieno medicinos centro reklamą. Ji sako, kad 30% vaikų tėčiais vadina ne tuos… Būna… O dar būna, kad vaikas gaunasi panašus į šeimos draugą…














Vien pažiūrėjus ir sugretinus akių, ausų ar nosių panašumą, gimynėstės ryšių neįvertinsi. Jei nori būti tikras – suki į vieną iš privačių klinikų ar Žmogaus genetikos centrą. O kaip jie gali būti tikri? Jie atlieka vaiko ge palyginimą su tėvo ir motinos. Kaip žinia, vaikas 50% genų paveldi iš tėvo ir 50% iš mamos. Jei genomą įsivaizduosime kaip vaišėmis nukrautą stalą ir tarsime, kad tėtis ant jo dėjo vien mėsiškus patiekalus, o mama vien salotas, tai deserto čia būti neturėtų. O jei jau yra… Tai tėtis per ilgai komandiruotėse užtrunka.

Genotipų (vaišių stalo) tyrimas vyksta pagal tam tikrų žymenų (vadinamų trumpų pasikartojančių sekų angl. Short Tandem Repeats arba STR) palyginimą. Tai dažniausiai 3-4-5 bazių pasikartojimai. O jie pas kiekvieną žmogų yra unikalūs, tarsi pirštų atspaudai. Dėl to šis metodas kartais vadinamas pagal anglišką terminą fingerprintingu.

Pirmiausia laboratorijoje iš kraujo ar burnos epitelio išskiriama DNR. Tada ji padauginama PGR būdų. Beje, gausinama ne visa DNR, o tik 15 specifinių vietų, minėtų STR.  Tada viskas suverčiama į automatinį analizatorių, kuris žiūri: kurie iš 15 žymenų pas tą žmogų yra ir tada jau nustato – kas mokės alimentus, kas atsiims nepagrįstus kaltimus, o kas eis į laidą “Atleisk” ieškoti savo tikrojo tėvo.


Gudriesiems:

Nors 99,9% genomo sekų pas visus žmones yra tokios pačios, likusios skirtingos dalies užtenka vieną individą atskirti nuo kito.










Tas pats metodas naudojamas ir nusikaltėlių identifikavimui, kai reikia sužinoti, ar rasti įkalčiai priklauso įtariamajam. DNR dažniausiai imama iš burnos epitelio. Nes tai neskausminga ir nėra rizikos užkrėsti žmogaus kokia zaraza badant adatomis. Dar DNR skiria iš audinių, seilių, spermos… Priklauso nuo to, ką pavyko atrasti detektyvams nusikaltimo vietoje.











Įvairiose šalyse žymenys gali skirtis. JAV FTB naudoja 13 žymenų sistemą. Europoje dažniausia 15 žymenų sistema. Nors daugelis žymenų sutampa, stengiamasi sistemas suvienodinti, kad būtų galima palyginti įvairių šalių duomenų bazes.










Nors teorinė tikimybė, kad žymenys pas nesusijusius žmones sutaps yra gan maža: viena iš  kvintilijono (1 su 18 nulių), bet praktikoje tokie atsitiktinumai pasitaiko dažniau. Be to, žemėje yra apie 12 milijonų monozigotinių dvynių, kurie turi tokį patį genomą. Populiacijose, kur dvynių daug, dviejų atsitiktinių žmonių genomų sutapimas gali siekti 2,2 iš 100.












Nusikaltėliai, be abejo, irgi žino (kai kurie), kaip vyksta genetinis asmenybės nustatymas. Jie kartais sugeba suklaidinti detektyvus… į savo kūną įdėdami svetimos DNR. Buvo toks dakataras John Schneeberger, kuris įsigudrino savo rankoje paslėpti buteliuką su kito žmogaus krauju. Dėl to tyrėjams paėmus kraujo, šio žymenys nesutapo su vargšės daktaro  išprievartautos pacientės kūne rastos spermos žymenimis. Va, kaip su tais daktarais kartais būna… Geriau Nedaktarai…

Folkas Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.