Scroll down for English version
Lapkričio 11 dieną Menų spaustuvėje įvyks dvigubas elektroninės muzikos koncertas. Suru.lt live renginių seriją tęsia svečias iš JAV Steve Hauschildt bei lietuvių prodiuseris Fume.
Amerikietis pirmiausia yra išgarsėję kaip grupės Emeralds narys. Nuo 2006 iki 2013 metų aktyviai veikęs trio pasižymėjo kurdamas ambient, minimal, kosmische muziką. Kolektyvui dar neišsiskirsčius visi trys jo nariai taip pat leido ir solo albumus. Pernai grupė atsikūrė bei pastaruoju metu vėl koncertuoja.
Tuo tarpu Steve Hauschildt sėkmingai tęsia solo karjerą. Jo kuriama muzika taikliausiai apibūdinama ambient, Berlin-school, IDM, drone, new age terminais. Čia akivaizdžiai girdima Klaus Schulze, Steve Reich, Tangerine Dream, Autechre įtaka, tačiau atidūs klausytojai nesunkiai atpažins jau gan tvirtai susiformavusį ir unikalų Hauschildto stilių. Eksperimentuodamas studijoje jis „laužo“ sintezatorius bandydamas iš jų išspausti maksimumą bei rasti, kas „sulimpa“. Rezultatas – eksperimentinė elektroninė muzika, kurioje ištransliuojama tam tikra melancholijos ir svajingumo nuotaika. Tai daugiasluoksnė terpė, kurioje persipina švelnios melodijos ir subtilios rimtų tekstūros.
Dar nevisai šokių muzika, bet jau ir nebe ambient. Steve Hauschildt skambesiui būdingas savotiškas sterilumas ir švara garse. Tai dažnu atveju instrumentiniai ir gan abstraktūs kūriniai, nors pastaruoju metu Styvas leidžia sau paeksperimentuoti ir palepina vokalais (tiek kviestiniais, tiek savo).
Artėjant pasirodymui muzikantas sutiko atsakyti į keletą mūsų klausimų.
Labas, Styvai. Kaip sekasi, kuo gyveni dabar?
Labas, ačiū, sekasi gerai. Šiuo metu ruošiuosi pasirodymams Europoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tuomet grįšiu į Sakartvelą gruodį, turėsiu čia DJ pasirodymą. Kitąmet, ko gero, vėl teks grįžti į JAV su turu pavasarį.
Kodėl pasirinkai gyventi Tbilisyje vietoj Klivlando?
Gimiau Klivlande, vėliau šešeriems metams persikėliau į Čikagą, kol galiausiai atsidūriau čia. Čikagoje turiu daug draugų ir man ten tikrai patiko. Tačiau tai didelis miestas su savo minusais.
2019 m. atvykau koncertuoti čia (Tbilisyje), Basiani klube. Niekada anksčiau nesu buvęs šioje pasaulio dalyje, tad nežinojau, ko tikėtis. Anuomet čia buvo labai pigu gyvent. Nusprendžiau skirti kelias papildomas dienas, kad galėčiau apvažiuoti ir pamatyti daugiau šalies, šiek tiek labiau į ją pasinerti. Galiausiai sutikau žmogų, kuris tapo mano partneriu – dabartinę mano merginą. Tai buvo pagrindinis dalykas, paskatinęs mane persikelti čia. Pastaruosius kelerius metus dažnai čia grįždavau, kol galiausiai persikėliau gyventi nuolatos.
Pandemijos metu čia gyvenau Tbilisyje šešis mėnesius, tad čia praleidau gan daug laiko. Suvokiau, kad popandeminiame pasaulyje ieškau kitokio gyvenimo ritmo, jei toks išsireiškimas turi kažkokią prasmę… Manau, kad turiu daug kritikos Amerikos visuomenei. Yra dalykų, kurie man joje patinka, bet buvau tarsi išvargintas ir atrodė, kad atėjo tinkamas laikas persikelti. Bent jau laikinai.
Koks aspektas muzikoje tau yra svarbiausias ir kodėl?
Apskritai sakyčiau, kad naujumas. Nebūtinai eksperimentai, bet naujo skambesio paieškos, kad ir ką tai reikštų, ar kokias formos tai beįgytų. Manau, kad ši sąvoka yra tai, kas mane skatina kurti muziką, kurios klausausi, su kuria noriu būti tapatinamas, kurią kuria mano draugai.
Taip pat labai vertinu ir formalią muziką.
Tačiau paprastai manau, kad mene ir muzikoje yra tam tikra atsakomybė „stumti“ dalykus į priekį. Man tai labai svarbu. Nemanau, kad tai, ką padariau iki šiol, visiškai atspindi mano skonį, kalbant apie eksperimentinę muziką.
Ką turi omeny kalbėdamas apie „formalią muziką“?
Tai gali būti tiek populiarioji muzika, tiek klasikinė muzika. Arba bet kurie „apibrėžti“ muzikos stiliai, kuriuose privaloma laikytis tam tikros formulės, paprasto tempo ar metro.
Tavo paskutinis albumas Nolin buvo išleistas prieš ketverius metus. Tai gana ilgas laiko tarpas, kalbant apie diskografiją. Kas toliau? Ar jau visiškai atsigavai po kaklo operacijos?
Taip, tai buvo susiję su operacijomis ir pandemija. Operacijas patyriau pandemijos metu. Prireikė maždaug pusantrų metų kol trečioji operacija galiausiai buvo sėkminga. Po jos nebuvo ypatingai alinančios būklės, dėl kurios negalėčiau dirbti. Tačiau tai buvo tikrai erzinantis dalykas, kuris vargino mane kas kelias sekundes. Tai buvo labiau blaškymas, nei kažkas skausmingo. Iš tikrųjų daug daugiau streso ir nerimo man kėlė pačios operacijos ir sudėtinga situacija sveikatos priežiūros sistema Jungtinėse Valstijose.
Tačiau jau baigiau dvigubą albumą. Turiu polinkį grįžti prie dalykų, kuriuos esu baigęs ir toliau prie jų dirbti. Taigi, galiu praleisti gana daug laiko ir paprastai maždaug po dvejų metų jaučiuosi gana gerai su tuo, kaip viskas pavyksta. Tad, iš esmės turiu dviejų albumų vertės užbaigtą medžiagą, kurią ketinu išleisti. Beliko surasti tinkamą leidybinę kompaniją su tinkamu platinimu.
Man pasisekė, kad nebuvau įpareigotas kontrakto, kaip kad pavyzdžiui pastaruosius kelerius metus vyko kampanija su Emeralds, kurios metu turėjau suskaitmeninti ir iš naujo paruošti leidybai (ang. remaster) mūsų medžiagą.
Tikiuosi, kad vienokia ar kitokia forma mano nauji albumai pasirodys ateinančių metų ar dvejų bėgyje. Gali būti ir taip, kad ji niekada nepasirodys. Tačiau labai abejoju, kad taip atsitiks.
Minėjai, kad ieškai naujos leidyklos. Ar tai reiškia, kad ketini išeiti iš Ghostly International?
Taip.
Nebuvai patenkintas bendradarbiavimu?
Ne, esu jais patenkintas. Ghostly perleidžia ankstesnius Emeralds albumus. Nėra jokių nors nesutarimų su leidybos kompanija.
Ar gali papasakoti, kodėl 2013 m. „Emeralds“ išsiskyrė ir kodėl pernai vėl atsikūrėt?
Nenorėčiau veltis į detales dėl to, kodėl išsiskyrėme. Tai lėmė daugybė veiksnių. Bet, manau, kad dirbant prie paskutinio albumo mums visiems buvo akivaizdu, kad nebėra ankstesnio entuziazmo. Jutome, kad privalome judėti toliau ir kiekvienas užsiimti savais dalykais, bent jau kuriam laikui. Tačiau mes ir toliau palaikėme ryšį. Reguliariai susitikdavau su buvusiai grupės kolegomis net ir prieš šių perleidinių seriją.
Manau, kad pandemija tam tikra prasme privertė ir savotiškai paspartino projektą, apie kurį kalbėjome jau daugelį metų, t. y. iš naujo peržiūrėti mūsų diskografiją, ją susikaitmeninti ir remasterinti. Visa tai išleidome pirmaisiais pandemijos metais. Sekėsi gana gerai ir iš to gimė susitarimas su Ghostly dėl pakartotinių leidinių kampanijos. Taigi, kitais metais pasirodys dar vienas leidinys, jis bus kur kas didesnis nei du ankstesni darbai pas Ghostly. Nesu tikras, ar dabar galiu atskleisti daugiau detalių.
Kada paskutinį kartą ką nors darei pirmą kartą?
Neturiu supratimo. Leisk pagalvoti…
Na, mokausi kalbos privačiai, nes pastaruosius dvejus metus nemažą dalį laiko gyvenau Sakrtvele. Niekada anksčiau to nesu daręs. Kartvelų kalba yra sudėtinga ir gan sunkiai išmokstama.
Klausimas-juokas: kas tavo mėgstamiausias lietuvis?
Tiesą sakant, tai geras klausimas. Tiksliai prisimenu vieną sintezatorinį albumą iš aštuntojo dešimtmečio pradžios. Sakyčiau, gal 1983 metų…
Berods būgnų mašina pavaizduota albumo viršelyje…
Gal tai Teisučio Makačino „Disko Muzika“?
Taip! Šitas albumas!
Oho! Nesitikėjau, kad kažkas iš JAV gali pažinoti ne krepšininkus.
Beje, kas žymiausias Lietuvos krepšininkas?
Gal Sabonis?
Taip, bet jo tėtis irgi žaidė NBA.
Taip, turiu omeny, kad Arvydas Sabonis yra žymiausias Lietuvos krepšininkas. Dabar jo sūnus žaidžia NBA.
Manau, kad jo sūnus yra geresnis ir labiau talentingas. Tačiau būtent tėtis buvo tikrai įtakingas ir aplenkęs laiką savo žaidimu. Sakyčiau, labai neįvertintas žaidėjas.
Jis būtų mano atras pasirinkimas po Makačino.
Paskutinis klausimas: ko lankytojai gali tikėtis iš tavo koncerto Vilniuje?
Jei jie manęs anksčiau nėra matę – dažniausiai atlieku savo ankstesnės diskografijos gyvas iteracijas. Repertuaras gali šiek tiek keistis kiekvieną vakarą. Mano pasirodymus papildo Martin Tzonev vaizdo medžiaga. Tai amerikiečių vaizdo menininkas. Su juo esame bendradarbiavę praeityje. Bus keli specialiai šiam pasirodymui kurti ir dar niekur nerodyti vaizdai.
Taip pat keli nauji kūriniai, arba tiksliau gyvos jų versijos, iš naujos medžiagos, prie kurios dirbau pastaraisiais metais. Dažniausiai taip atrodo mano pasirodymai.
Skamba šauniai. Ačiū ir iki greito!
Iki!
Tą patį lapkričio 11 vakarą savo naują kūrybą pristatys Maksimilianas Opriška, kuriantis po „Fume“ pseudonimu. Dvi gan skirtingos plokštelės „Luminance“ bei „Data Sapiens“ pelnė „Fume“ kokybiško ir gan universalaus prodiuserio statusą. Vienas esminių Fume atributų – meistriškas žongliravimas įtampos amplitudėmis.
Šiuo metu naują albumą įrašinėjantis kūrėjas planuoja pristatyti visiškai naują medžiagą, kurią žadama išleista kitąmet.
Abu pasirodymus lydės specialiai kurtos vizualizacijos, tad lankytojų laukia unikali audiovizualinė patirtis. Menų spaustuvės juodoji salė – puikiai tiks jaukiam ambient vakarui.
Hi Steve, how are you and what are you up to?
Hi, thanks I’m fine, getting ready for the shows in Europe, UK and couple in the US. Then I’m flying back here to Georgia in December. And I’ll be doing a DJ set here. And then next year I’m probably going back to US to do some dates in the spring.
This is very interesting. By the way, Georgia you mention is not US, by Georgia you mean Tbilisi, right?
Yes, exactly.
Why did you choose Tbilisi over Cleveland?
Well, I was born in the Cleveland area then I moved to Chicago for six years, before moving here. I have a lot of friends in Chicago and I really enjoyed being there. But it also is a major metropolitan city.
I came to perform here (Tbilisi) in a venue called Basiani in 2019. I have never been to this part of the world before, so I didn’t know what to expect but basically at that time it was very cheap to stay here. So, I built in a few extra days just to go around and see a bit more of the country, immerse myself a little bit more. Then I ended up meeting someone who became my partner – my girlfriend. That was the main thing that drove me to move here. But I was basically coming back and forth here a lot over the last few years before I moved here a year ago.
During the pandemic even I lived here for six months, so I’ve spent a quite significant amount of time here. And I did kind of also think that in a post-pandemic world I was looking for a different kind of pace or something, if that makes sense… I think that I have a lot of criticism about American society. There are things that I like about it but I was kind of driven away and it seemed like a good time to move, at least temporarily.
I hope we can elaborate on your criticism about American society when you’ll be here in Vilnius. But let’s get back to music for now.
What’s the most important aspect for you in music and why?
Generally I would say newness. Not necessarily experimentation but pushing things to a new sound or whatever that might mean or whatever forms that might take. I think that concept is something that drives me in forms like the music that I listen to and the music that I associate with, that my friends make…
I also have a deep appreciation for more formal music, as well.
But typically I think that there’s a kind of responsibility to be pushing things forward in the arts and music. This is very central for me. My own estimation of the music that I make – I don’t think that I’m pushing it very far in terms of the music that I’ve heard. I don’t believe that what I have done to this point is very reflective of my taste fully, in terms of experimental music. But that’s a lot of what I listen to and it’s kind of like I came out of Cleveland in 2000’s.
What do you mean by “formal music”?
I guess it can either be popular music or it can be classical music, or any kinds of “defined” styles of music that follow a kind of formula, or kind of simple tempo, or meter.
Your last album Nolin was released four years ago. That’s a pretty long period of time in terms of discography. What’s next? Did you fully recover from your neck surgery? Are those connected?
Yeah, it was kind of connected to that and the pandemic. I’ve experience it (surgery) during the pandemic and it took I think about year and a half from the point that it started for the third surgery to be successful. It wasn’t super debilitating condition where I couldn’t really work on stuff. But it was really an annoyance and was bothering me every few seconds. It was more of a distraction than something painful. It was really the surgeries and dealing with the healthcare system itself in the United States that caused me a lot more stress and anxiety.
But I have finished a double album. I have a tendency to revisit things that I have finished and continue to work on them. So, I can spend pretty significant amount of time and usually after about two years I feel pretty comfortable with how things are. So, essentially I have two albums worth of finished material that I’m going to put out. Now it’s the matter of finding the right label with the right distribution.
I have been fortunate that I haven’t been as obligated to put out that I had this campaign with Emeralds over the last few years, like digitizing and remastering our stuff. I expect that it will come out in the next year or two in some form or another.
It’s also possible that it will never come out. But I hardly doubt that it will happen.
You mentioned you’re in search for the label. Does that mean you’re going to change it and will switch from Ghostly International?
Yes.
Are you not happy with them?
No, I’m happy with them. And they are doing the reissues for Emeralds. It’s not the matter of any discord with the label as to why I’m moving.
I see. Can you talk about why did Emeralds split in 2013 and why did you reunited last year?
I can’t really get into specifics of why we ended. There’s a lot of factors as to why. But I think it was evident to all of us when we were working on the last album that it didn’t really contain the same enthusiasm. So, I think that there was a kind of consensus that we should move on and pursue our own things for a while. But we stayed in contact with each other. I’ve been meeting them up for several years even before this run of reissues.
I do think that in some way the pandemic forced and kind of accelerated the project that we’ve been talking for years, which was kind of revisiting our discography and redigitilizing and mastering it. We put all of that up in the first year of pandemic. And it did pretty well and out of that came the deal with Ghostly about reissue campaign. So, we have one more release coming out next year which is going to be a lot bigger that the previous two things that they’ve done.
I don’t know if I can really specifically say what it is, yet.
OK, let’s leave it as a secret.
When was the last time you did something for the first time?
I have no idea. Let me think.
Well, I’ve been taking private lessons for learning the language. Because I have lived in Georgia a significant portion of last two years but never did that before. Especially Georgian is complex and difficult to learn.
Even having taken the lessons I’m still struggling but yeah, I would probably say that’s my answer.
A joke question: who’s your favorite Lithuanian?
Actually that’s a good question because I specifically remember this one like synth record from early eighties; I would say maybe 1983…
Cause there wasn’t really, as far as I know, lot of it going on in early and mid-eighties. But there was one with maybe drum machine on the album cover. I can quickly try to look it up.
Is it “Disko Muzika” by Teisutis Makačinas?
Yes! That album. It’s from the early eighties.
Wow, that’s a great answer! Didn’t expect that anyone from US can know such Lithuanians, maybe apart from basketball players…
Well, who are the most well known basketball players from Lithuania? NBA?
Maybe Sabonis?
Yeah, but he’s dad also played in the NBA.
Yes, Arvydas Sabonis is the most famous. Now his son is playing there.
I think his son is better, has more talent. But it was his dad who was really influential and ahead of its time. Very underrated player. I would name him as my second choice to answer your question.
Last question: what concert goes can expect from your show in Vilnius?
If they haven’t see me before – I tend to play kind of like live iterations of my back catalogue. It can change form night to nigh a little bit. There’s also a visual element, I will have a video by the artist named Martin Tzonev. He’s an American video artist. We have collaborated with him in the past. I actually will be debuting some of that video that hasn’t been seen. That’ll be new. And then some of the material, two or three tracks that I’m playing is also kind of like a live versions of the newer material that I have been working on over the last few years. So, some unreleased newer stuff and some of the versions of songs I’ve done in the past. That’s how that is usually.
That sounds great. Thanks and see you!
See you!
