Vitalijaus liga apsireiškė dar paauglystėje. Tada kiekvienas įrašas jam jau buvo kolekcija. Kadangi pirmąja stipria muzikine meile jam tapo hip-hopas – tai automatiškai tie įrašai ir pradėjo kauptis: pradžioje – kasėtės (n-tąjį kartą perrašytos iš draugo draugo nuo originalo arba pirktos „zarrazoje“), vėliaus – diskai. Pradžių pradžia buvo maždaug 96/98-aisiais. Anuomet beveik visi Vitalijaus įrašai buvo piratiniai. Jo spintoje iki šiol visa galybė tų diskų: nežino kur juos dėti, tiesiog smagu turėti. Vaiperis (antras Vitalijaus vardas – labai retas) savęs kolekcionieriumi nelaiko dėl sąžinės graužaties: „Kai tapau melomanu, neturėjau pinigų tikrai kolekcijai. Vėliau ėmiau persirašinėti iš tokių hip-hopo kolekcionierių kaip Mironas (jis ilgą laiką kuravo Gatvės Lygos repertuarą, rašė apie hip hopa ir pan.)“. Na, o pirmąja Vitalijaus kasete buvo Gariūnuose įsigyta legendinės švedų heavy metal grupės Ace Of Base juosta Happy Nation.
Visi smagiausi to laikotarpio įrašai buvo kasetėse. Vaiperis iš santaupų pirko tikrai nusipelniusius originalius albumus savo kasetiniam plejeriui, tarp jų pvz. Roni Size Reprazent In The Mode arba Common Like Watter For Chocolate. Taip pat įrašinėdavo savos gamybos rinkinius su savo pieštais viršeliais. Dabar tos kasetės išdalintos.
Vėliau, jau tapęs cholerišku melomanu, Vitalijus pradėjo vogti ir pirkti skaitmeną. O prieš porą metų labai pamilo vinilines plokšteles. Pastaruoju metu jis dažnai gauna promo ir šiaip dovanų CD formatu, kurie galiausiai vis tiek atsiduria kompiuteryje. Na, o vinilas lieka vinilu.
Vėl apeliuodamas į sąžinę (ir gal dar į kuklumą) savo kolekciją Vaiperis „apkerpa“ iki maždaug 70-ies plokštelių. Visa kita išvardinta aukščiau sudaro maždaug 200 albumu CD ir MC formatu (šios „atliekos“ yra lengvabūdiškai dovanojamos draugams, kurie savo ruožtu atsidėkoja dovanodami per mažus firminius kėdus). Todėl tikslaus skaičiaus Vitalijus pasakyti niekaip negalėtų. Be to, stipriais sentimentais apipinti tik keletas įrašu, todėl savo kolekcijos jis nepuoselėja pernelyg smarkiai, t.y. labiau ją puoselėja atmintyje. Didesnė muzikinės virtuvės ir melomano kančių dalis – paieškos šviežio ir neištirto skambesio, kaip taisyklė tūnančio internete.
Vadinamoje kolekcijoje (Vaiperis vis dar drovisi) senokai nebedominuoja vien hip-hopas. Ten daug soul, funk, jazz, disco ir įvairių formų urbanistinės pakraipos įrašų, kuriuos dažnai įvardinti konkrečių stiliumi pernelyg sudėtinga. Vitalijus juos pravardžiuoja beats (šiuolaikinis elektronikos ir hip-hopo hibridas).
Tarp mėgstamų leiblų Vaiperis vardina Tru Thoughts, Ubiquity, Ninja Tune, Sonar Kollektiv, Warp, 4Lux, Compost, Truth&Soul, DapTone, Tirk, Eklektik, Ramp ir dar kalnus kitų mažų, gerų leidyklų. Pastaruoju metu jį liūdina Ninja Tune, nes daugelis mėgstamų atlikėjų kažkaip miega arba išvis leidžiasi kitur. O tai kas išėjo iš naujų – nebuvo super stipru (išskyrus kelis albumus). Bet Vitalijus laukia kelių greit pasirodysiančių albumų ir tikisi, kad ninzės vėl pateisins savo vardą. Vieni tokių gelbėtojų jam yra The Heavy.
Paklaustas apie įrašams išleidžiamas sumas Vaiperis yra paprastas kaip trys kapeikos ir tikslus kaip astronomas: „Pastaruoju metu, padalinus visas išleidžiamas sumas mėnesiais, išleidžiu apie 100 litu per mėnesį. Labai grubiai aišku. Dažnai negailiu išleisti ir 500lt, jei yra priežastis ir reikalinga suma“. Pirkdamas ji elgiasi spontaniškai: kartais į krepšeli patenka dar negirdėti ir ta sekunde labai įdomiai skambantys įrašai, kurie po antro perklausimo, lieka gulėti ir pasirodo ne tokie ir verti tu išleistų pinigų. Vitalijus laikosi nuostatos, kad pirkti reikia tik ypatingus ir tikrai gerus muzikinius darbus. Istorija rodo, kad ši taisyklė kartais nesuveikia. Tiesa paprasta – muzika tapo vartojimo preke, tad tenka maksimaliai atsiriboti nuo šlamšto atsirenkant tai, kas tikrai vertinga. Gerai muzikai, kaip ir kitom intelektinio ar fizinio vartojimo prekėms Vaiperis pinigų negaili. Nors kaskart jam spaudžiant checkout mygtuką internetinėje parduotuvėje – širdis pradeda plakti ritmingiau.
Brangiausiais kolekcijos leidiniais Vaiperiui vadina visus tuos albumus, prie kurių yra pats prisidėjęs (egoistiškas bastardas, bet tai atleistina dirbantiems reklamų agentūrose), ypač paskutinysis Cafeteria – Inn Legend, pareikalavęs kruopštaus ir pasiaukojančio darbinio proceso: apipavidalinimo, garso suvedimo, aranžavimo, bei nervų ir finansų, be abejonės.
Kalbėdamas apie svetimus įrašus Vitalijus labai džiaugiasi pagaliau šia vasara įsigytu klasikiniu Pete Rock albumu PeteStrumentals iš BBE Records.
Apie įrašus iš sąrašo „pageidaujami“ Vaiperis kalba kukliai: „Kol kas į galva neateina nei vienas, dėl kurio bučiau pasiryžęs kažką prismaugti prie lentynos. Bet tarp norimų plokštelių laisvai galėtu atsidurti pavyzdžiui MJ Thriller, nes dabar turiu tik gerokai patrintą“.
Vitalijus yra diletantas, todėl muzikos klausosi visur, netgi per laptopo garsiakalbius. Apie savo turimą aparatūrą jis kalba nenoriai, nes senukai S70 jau išėjo pensijon visam laikui. Užtat entuziastingai pasakoja apie tai, kad viską suvedinėjame GreenCarpet studijoje per Genelec. O vieną gražią dieną jis ims ir nusipirks studijinius KRK vidurinės klasės monitorius. Per juos irgi galima komfortabiliai klausytis muzikos.
Turite muzikos? Parodykit!
“…o pirmąja Vitalijaus kasete buvo Gariūnuose įsigyta legendinės švedų heavy metal grupės Ace Of Base juosta Happy Nation.” Heavy metal – čia buvo geras 🙂