Ble, kaip nekenčiu paprašaikų gatvėse, kaulyjančių rūkalus.
Jbtvjmt, arba
1. Mesk rūkyti, jei neturi babkių, arba
2. Eik dirbti, užsidirbk ir nuodykis į valias.
Ak mažai uždirbi? Pirk kontrabandinius St.George. Neskanu, nori daugiau uždirbti? Tuomet pirmiausia eik naxui iš šito blogo ir nuveik ką nors naudingo. Kad ir kibk į mokslus ar knygą perskaityk. Ir iš viso ne apie tai rašau čia.
OK, yra ir pats geriausias variantas:
3. Arba eik naxui. Kas yra dažniausiai.
Niekada neduodu cigarečių lodariams. Iš principo.
Duok cigarete!
Neturiu..
Sportuoji, blede?
Ne, kuriu…
Inteligentas?
Tik bandau…
Teisuolis šventas?
Oi, prašau…
Tai ko čia laužais?
Tai kad ne…
Kietais gal kiaušais?
Ta prasme?
Karoče – žąsinas.
Galbūt…
Nu tai skrisk nx…
Kur nutūpt?
Į snukį nori?
Jau skrendu…
Gadins ble ora…
Išnykstu.
Kišenėj šautuvą turiu,
Bet rasim piktesnių žvėrių.
cha cha cha, sauni poezija, tik nezinau ar isiminsiu viska, kad kitasyk lodyriui galeciau padeklamuoti
Jei matai, kad ruošiasi prašyti rūkyti – paprašyk pirmas 😀
o jei tuo metu pats rūkai – atsisukęs besk į tolį ir sakyk, kad ten nusišovei 😀
Kartais vaišinu, kartais ne. Kartais į klausimą „turi rūkyt?“ atsakau „ačiū, turiu“ 😀
O kaip atsakyti i toki klausima: gal galite pavaisinti cigarete?
Kas nesidalina, tas nieko niekada negaus – iš principo. Reikia selektyviai dalintis, pažiūri į akis ir pagalvoji ar toks/tokia duotų, jei prašytum ir apsisprendi duot, ar ne ;] Mano lazda turi ne du galus, o tris …