Covenant Lietuvoje? Kodėl ne?

2010-11-15        

Spalio 22 dieną pasirodė naujas švedų trio Covenant singlas Lightbringer.

Ko gero, istoriją apie juos reiktų pradėti nuo to, kad prieš 7 metus vien dėl jų koncerto teko grūstis į Maskvą. Aišku, Radonoji Aikštė, plikas dėdė Vladimiras Iljičius ir galimybė gyvai pamatyti Zidaną ir Ronaldo (kažkurią 2003-ųjų kovo dieną vyko Čempionų lygos mačas LokomotivReal) buvo papildomas motyvas.

Koncertas pristatinėjo albumą Northern Light [2002]. Pasirodymas buvo daugiau nei geras. Vien įžanginis Monochrome ko vertas… We command the system

Koncerto metu teko pabendrauti su Eskilu Simonssonu (tai vokalistas). Sudarė mandagaus ir nuoširdaus bičo įspūdį. Sakė, kad jam nice to meet you. Iki šiol norisi tikėti, kad nemelavo.

Taigi, naujas singlas. Jis reklamuoja dar šiemet žadamą išleisti albumą Modern Ruin. Covenant visuomet pasižymėjo eksperimentais su garsu ir nesitenkindavo pigiu (a la Scooter) skambesiu. Jie iki šiol išlieka ištikimi EBM (electonic body music) ištakoms. Iš šventosios future-pop trijulės (ją savo laiku be Covenant sudarė VNV Nation ir Apoptygma Berzerk) jie vieninteliai nepasišiko ir galutinai nesupopsėjo. Įsivaizduokite tokius Kraftwerk tik kur kas modernesnius…

Covenant albumas Sequnecer: Beta [1996] iki šiol įeina į mano visų laikų albumų top 10.
Naujas singlas (tiksliau visas EP) tik pradžioje skamba kaip pigi elektronika. Gabalas iš tų, kurie laikui bėgant užauga (kaip sako anglakalbiai will grow on you).
Kas tie Necro Facility? Nežinau. Bet panašu, kad Covenant pasikvietė juos bendradarbiauti kaip ir Underworld gabalui Scribble pasikvietė High Contrast.

Bet kokiu atveju, duokite kūriniui šansą. Bent tris pasiklausymus (iš mano grotuvo jis jau dvi savaites neišlipa).

 

2007-ais kolektyvą nusprendė palikti Clas Nachmanson. Jis gyvenime rado prasmingesnių užsiėmimų nei muzikavimas. Tiek to, jis niekados nebuvo esminis grupės narys (nors ir fainas bičas). Kaip koks Andrew Fletcher Depeche’uose, žinot. Pamenu, kaip žvengėm su Maksu, kai Clasas koncerto metu vis pasilenkdavo virš savo jonikos su tūpa veido išraiška „įdomu, ką šita knopkė reiškia?“.

Užtat prie chebros prisijungė ne kas kitas, o pats Daniel Myer. Savo elektrifikuotą kūrybą jis kepa prisidengdamas slapyvardžiais Hexer, Destroid, Architect (nuostabūs jo įrašai iš Hymen Records leiblo) ir, aišku, Haujobb (в свободном переводе на русский – как ёбнуть?).

Suru.lt eteryje pagrosime (kaip iliustraciją) Haujobb kūrinį „pisk grindis“.

 

Kodėl naudinga turėti šitokį garso architektą komandoje? Kad ir dėl papildomų remiksų (jau neminint viso darbo, kurį jis atlieka scenoje ir studijoje). Tik paklausykite, kaip skamba Lightbringer (DM rmx). Šičia DM stands for Daniel Myer.

Ar šitas reikalas jums neprimena ano, kurį Telefon Tel Aviv’ai padarė su Apparat’o Arcadia?

 

Kompakte taip galima rasti ne ką prastesnį JM (stands for Joakim Montelius) rmx.

Ir apskritai šis EP suteikia vilčių, kad Modern Ruin bus super geras. Skirtingai nei tai buvo su pionieriniais singlais Call The Ships to Port ir Ritual Noise reklamavusiais Northern Light [2002] ir Skyshaper [2006] albumus (atatinkamai). Visos Lighbringer EP esančios titulinio kūrinio versijos – pakankamai stiprios, plius galinga boso linija pulsuojantis The Beauty and The Grace remiksas. Kiek silpnesnis tėra Never Seems to End gabaliukas, bet bi-saidui jis tinka puikiai. O jei dar padarytume prielaidą, kad albume atsidurs tokios kompozicijos kaip I Close My Eyes , Dynamo Clock ir If I Would Give My Soul, dažnai įtraukiamos į koncertų grojaraščius – išvis fantastika.

 

Ir svarbiausia naujiena. Covenant žada groti Lietuvoje!
Gruodžio 10 dieną organizatoriai Relax Live klube Loftas ruošia renginį ElectroXmas.

Ar jūs galite tuo patikėti?

Afiša Bangos Sūru Šviežia

Leave a Comment

Your email address will not be published.