Blyškios spalvos ramina, bet tuo pačiu ir jaudina. Skaidriame dubenėlyje teliūškuojąsi teptukas, atsitrenkdamas į sieneles ir po savęs palikdamas tik šaižius, bažnyčios varpų dundesį primenančius garsus. Akvarelė ištykšta ant storo grublėto lapo, po savęs palikdama nepakartojamą gyvybingumo jausmą, kuris mums leidžia atsipalaiduoti ir paplaukioti spalvų harmonijoje.[nggallery id=144]
