Seniai jau bemačiau tokį netradicinį ir iškirtinį filmą, kaip kad dizainerio Tomo Fordo „Vienišas vyras“. Tas vyras, lyg ir padorus universiteto dėstytojas, vieną rytą supranta, kad niekada negalės susitaikyti su senokai mirusio mylimojo mirtimi ir nusprendžia nusižudyti. Vyniok toliau →
Jeremy Enecio – beveik šviežias iliustratorius teptuku sugundęs ne vieną ilgesingą sielą. Vyniok toliau →
„Ai! Dar viena fizinė praktika“, – pasakys įgudę jogos lankytojai. „Dar vienas šarlatanizmas“, – atsakys bet kokias dvasines praktikas atsisakantys pripažinti realistai-racionalistai. „Galimybė patirti dar vieną nuotykį“ – sumes psichinių patirčių vartotojai. „Praktika, kuri padės integruoti savo nepažintas puses ir geriau pažinti save“ – pamąstys psichonautai, žinantys, ko ieško, ir numanantys, ko tikėtis iš intensyvios pranajamos. Na bet apie viską nuo pradžių. Holotropinis kvėpavimas – tai kvėpavimo technika, kurios metu intensyvaus kvėpavimo dėka patiriama pakitusios sąmonės būsena. Vyniok toliau →
Kiekvieną kartą lyjant, aš galvoju apie ją. Ji mylėjo mane. Gal tai buvo sutapimas, bet kiekvieną kartą keliaujant lijo. Ji sakė, kad tai dėl jos liūdesio. Vėliau ji ištekėjo už mano brolio.
Kai trankiai Sūru debiutavusi Nikita tėkštelėjo rašinėlį apie moterų seksualinį išsilaisvinimą ir gyvenimą be tabu, ilgai pati su savimi diskutavau apie vertybes.
Nesu Šekspyras, aš komunizmo vaikas, betono kūdikis, Šeškinės rajono atžala. Tai ir apie meilę rašysiu ne trečiuoju asmeniu, kaip maestro, o paprastu pirmuoju ir ne apie mergų numylėtą romantikos prikimštą ekrano šviesą, o apie gyvenimo meilę, patirtą ir patiriamą trisdešimtmečio vyro viduje. Vyniok toliau →
Loading ...
