Kino pavasaris šiandien baigiasi, tad didžiausi su juo susiję mano darbai taip pat. Pagaliau bus galima atsipūsti ir suvirškinti tai, kas pamatyta, pavirkauti dėl to, ko nespėta išvyst. Vakar mačiau patį geriausią iš savo, deja, vos šešių matytų filmų, tad užsidegiau noru atrast sekundę tais geraisiais įspūdžiais nieko nelaukiant pasidalinti. Apie kitas matytas sėkmes ir nelabai, – vėliau. Maitinsiu jus po trupinį.
Vakar grožėdamasi režisieriaus Bahman Ghobadi sukurtu reginiu ekrane, supratau, kad kuo toliau, tuo labiau pamilstu Irano kiną. Nors tai buvo pirmas mano matytas šio režisieriaus darbas, o iš jo gerbėjų esu girdėjusi, kad su šiuo filmu jis neva nupopsėjo, man Raganosių sezonas paliko nepaprastai stiprų įspūdį ir sužadino norą pamatyti daugiau šio iraniečių kino kūrėjo darbų.
Filmas pasakoja tikrą istoriją ir atkuria nelengvą kurdų poeto Sahelio (akt. Behrouz Vossoughi) likimą. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Irane įvykus perversmui, Sahelis apkaltinamas politinių eilių kūrimu ir kartu su gražuole žmona (akt. Monica Belucci) pasodinamas į kalėjimą trisdešimčiai metų. Dėl netikėtai susiklosčiusių aplinkybių žmona išleidžiama iš kalėjimo anksčiau, o jai paklausus, kur jos vyras, – jai pasakoma, kad jis miręs.
Man labai patiko ir pasirodė labai įdomus režisieriaus sprendimas, kaip jis pateikia kraupius įvykius. Atrodytų, jau vien nuosekliai atkūrus tokio gilaus žmonių skausmo kupiną istoriją ekrane, galima būtų sukrėsti žiūrovą ir to užtektų stipriai dramai. Visgi režisierius nusprendžia pasukti kitu keliu, kuris tiek nustebina, tiek žiūrovui yra kur kas įdomesnis. Tas istorijos vietas, kur bet kuris kitas režisierius būtų išnaudojęs progą banalokai pravirkdyti žiūrovą ir pateikęs jas beprotiškai dramatiškai (pvz., tardymo, kankinimo scenos), Bahman Ghobadi pateikia net pernelyg neakcentuodamas. Taip, jis parodo tas minėtas baisias scenas, taip, jis neiškreipia faktų ir nieko nenutyli, tačiau bereikalingai vaizdais žiūrovo neerzina ir nedirgina. Filmas nuo pradžių iki galo išlieka be galo subtilus, o į žiūrovą žiūrima pagarbiai, nes didelę dalį detalių jam leidžiama perprasti pačiam.
Tad, sakysit, kas gali būti svarbu tikrais įvykiais paremtame filme, jei ne patys įvykiai? Kur kas svarbesnėje vietoje čia atsiduria jausmai. Ir net ne pačių įvykių metu, o po to, kai viskas praeina. Vos išėjęs iš kalėjimo, Sahelis iškart pradeda ieškoti mylimos žmonos, tačiau jį kiaurai smelkia baimė dėl nežinios, kaip ir su kuo gyvenančią ją ras. Filmo tėkmė lėta, žodžių nedaug, tad yra neįtikėtina, kaip režisierius sugeba meistriškai perteikti veikėjų būsenas. Po peržiūros buvo panašus jausmas kaip po Michaelio Haneke šedevro Meilė, – atorodo, nieko per daug ir nepasakė, žiauriai irgi neparodyta, o išeini be žado.
Tradiciškai aptariant aktorių vaidybą, tai nors režisierius ir kritikuotas už Monicos Belucci pasirinkimą pagrindiniam moters vaidmeniui, mano nuomone, ji filme nepaprastai tiko. Net keista, kaip legendinės italės bruožai staiga jai prašnekus persiškai, įgauna iranietišką atspalvį ir tu apie jos tautybę visiškai pamiršti. Dar stipriau filme atrodė patį kurdų poetą Sahelį suvaidinęs Behrouz Vossoughi. Įstabu, kaip vos porą žodžių filme pasakydamas, jis prikausto tavo dėmesį ir priverčia išjausti visas jo veikėjo patiriamas emocijas.
Na, o paskutinis aspektas, už kurį galima filmą be galo pagirti, tai yra vizualinė stilistika. Kameros darbas, montažas, pasirinkti filmavimo rakursai, netgi spalvos, – viskas neįtikėtinai gražu ir yra tiesiog šventė akims. (Kažkaip prisiminiau išliaupsintąjį Life of Pi ir pamaniau, kad Angui Lee šis iraniečių filmas galėtų būti puikus spjūvis į veidą, nes parodo, jog net ir įmerkiant kur kas mažiau pinigų, galima labai kokybišką ir įspūdingą rezultatą gauti.)
Žodžiu, vis virkavau, kad nedaug filmų (o ir nelabai kokius) per ligas spėjau pamatyti, tačiau šitas vienas atperka visus pavirkavimus. Reik viltis, kad Pasakoj ar Skalvijoj ir po Kino pavasario jį galima bus pamatyti. O šiaip tai you know what they say – vogti negražu, bet gyventi reikia, nes daugiau patarti ir nėra ką, mat tokį filmą pamatyti labai reiktų.
