Projekto Skeldos įspaudai

2014-10-27

Skeldos_-_Ispaudai_MC

Projektas Skeldos debiutinį albumą Įspaudai pristatė gegužės vidury. Bet tinkamesnis metas apie jį papasakoti yra būtent dabar. Kuomet už lango dažniausiai neigiama temperatūra.

Pradėsiu nuo formalumų. Smagu, kad kasėtės sugrįžta vis labiau. Tokių, kuri atsidūrė pas mane, yra dar 99 vienetai. Kiekvienai iš jų projekto autorius Vytenis Eitminavičius kartu su žmona pasiuvo po medžiaginį maišelį bei paženklino vaškiniu įspaudu.

Vien tokio artefakto laikymas rankose sukelia malonų jausmą. Jau nekalbant apie nuo įspaudo sulaužimo ritualo patiriamą malonumą.

Skeldos_-_Ispaudai

Ir tai „tik“ dalykai „aplink“ muziką.
Bet juk svarbiausia čia – juostelė. Tiksliau, net ne ji, o tai, kas užfiksuota joje.

Kaip teigia pats autorius:

Tai įrašas apie vidinės trobos kūrimo būtinumą, kur galėtum sudėti išjautimus tvarkingai, surikiuoti it trapias jantras, ir galiausiai ateinantį suvokimą, kad iš visko, ką darei, liks įspaudai; tačiau tik ar net įspaudai?

Muzikine prasme tai ambient kryptis. Ne tokia šviesi, kaip Cafe del Mar serijos rinkiniuose, bet ir ne per daug tamsi/niūri, kaip Raime ar Bad Sector darbai. Panardinanti į apmastymus – auksinis vidurys.

Abi 24 minučių albumo kompozicijos prasideda lauko įrašais ir tik po kurio laiko išsivysto melodijos (jei ją taip galima pavadinti) linija. Daliai draugų pavargau aiškinti, kad tai nėra filmo „Vėjuota diena Palangoje“ garso takelis su artėjančių traukinių signalais.

Ant poetiško (ir netgi svajingo) muzikinio fono Vytenis ramiai skaito prozą, apie tai, kad „vidinėje troboje ramiau“. Jo kalba – archaiška. Naudojami tokie nekasdieniai žodžiai (atskardis, įtrūkiai, troba, skeldos, įspaudai) bei jų junginiai, kurie dvelkia senove ir pabrėžia (ypač Žemaičiams būdingą) norą užsispyrusiai įsikibus laikytis savo nuostatų ir įsitikinimų. Būtent dėl tokių įrašų negali nesižavėti mažyte tauta, kuri visuotinio globalizacijos proceso įkarštyje sugeba išsaugoti savo identitetą. Net jei istorikai prognozuoja, kad po 200 metų jos gali nelikti.

Muzikinis „fonas“ taip pat ramiai, kaip ir deklamuojami žodžiai, teka vaga, kurios gylį ir krypti meistriškai kontroliuoja tas pats Vytenis. Šis garsinis piešinis, mano galva, turėtų patikti raison d’être, Troum ar Coil gerbėjams. Mman primena vieną geriausių lietuviškų ambient albumų, kurį įrašė oro!oro!.

Ilgesnį fragmentą galima paklausyti čia.

Albumas sukurtas supant Lietuvos medžiams.

Tavo žodis: