Mini interviu su Xhin

2012-04-04        

Xhin (tarti šyn) – Singapūre gimęs vaikis. Vaikystėje jo namuose skambėdavo Kraftwerk ir Yellow Magic Orchestra (tai tokia grupė, kurioje grojo/a Ryuichi Sakamoto, tarp kitko) plokšteles, nes tėtis mėgo klausytis. Vėliau Lee Xhin (beje, tai jo tikras vardas) sužinojo, kad Amerikoje yra toks miestas Detroitas ir kad pasaulyje būna negrų, kurie ne tik rūko žolę, repuoja ir šaudo iš uzi, bet ir tokių, kurie lankosi muziejuje.

Nuo tada pats pradėjo prodiusuoti labai savitą techno  ir idm  lydinį. Pernai [2011.11.11] buvo išleistas nuostabus jo albumas Sword, o visai neseniai [2012.03.12] pasirodė nei kiek ne prastesnis 12’’ vinilas The Realm E.P.

 
Balandžio 13-tą, penktadienį Xhin atvažiuoja į Vilnių tam, kad pagrotų Blitzkrieg VII  festivalio techno scenoje. Iškart po to jo laukia Maltoje, Budapešte, Paryžiuje ir kitokioj Europoj. O kovo 30-tą Kijeve jis grojo taip:

 

Tamsi, intensyvi, gili, futuristinė… Ar yra kažkokia (paslėpta) žinutė, kurią nori perduoti savo muzikos pagalba (be to, kad ji tiesiog graži)?
Nėra jokių paslėptų pranešimų, kuriuos bandyčiau perduoti ar kažką įrodyti. Tikrai.
Muzikos kūrimas – vienintelis būdas išreikšti emocijas, nuotaikas ir mintis neištariant nei žodžio.

Albumo Sword viršelis primena Massive Attack albumo Mezzanine nuotaiką, tau taip neatrodo?
Oblivious Artefacts
– cherba, atsakinga už visą Stroboscopic Artefacts leiblo dizaino katalogą – gamino viršelį savaip interpretuodami albumo gabalus (manau, jie pataikė pakankamai arti). Jei artimiau pažvelgtumėt į detales – suprastumėt, jog nėra visiškai jokio panašumo su Mezzanine.

 

Tavo muzika stipriai pasikeitė nuo Supersonicstate [2004] laikų. Jau žinome, kad būdamas 45-rių grosi modern classical muziką (kaip koks Ryuichi Sakamoto). Ar tikėtina, kad pereinamo laikotarpio metu pradėsi kurti dark ambient / industrial / noise  muziką?
Gali būti… Niekada negali žinot. Laikas parodys.

Koks pasiekimas (tau, kaip muzikui/prodiuseriui) atrodytų pakankamai svarus, kad galėtum nutraukti muzikinę veiklą (sakydamas „taip, čia jau pavariau“) ir pradėtum kažką naujo?
Manau, kad niekad nenustosiu kurti muzikos. Tai mano profesija, galų gale. Net jei nutrauksiu muzikos leidybą – vis vien komponuosiu savo malonumui.

Mūsų mėgstamiausias Aphex Twin gabalas – vienodas: Alberto Balsalm. Kaip tai paaiškintum?
Taip, Alberto Balsalm – puikus numeris. Bet tai nėra vienintelis gabalas, kurį mėgstu iš šio žmogaus. Dievinu visą jo kūrybą. Ji atspari laikui. Aphex Twin – iš tikrųjų įkvėpianti figūra.

 

 

Ką publika turi daryti besiklausydama tavo muzikos: šokti, skaityti, mylėtis, muštis, girtėti…?
Jie gali daryti visus minėtus dalykus, išskyrus muštynes.

Į tavo pasirodymą Vilniuje turėtume atsinešti sportinius batelius ar minkštasuolius?
Sportinius batelius, aišku. Atsineškite ir minkštas kėdes taip pat, jei užsimanysit užkurti fotelinį reivą.

Bilietų tikrai dar yra čia.

Bangos Interviu Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.