Mini interviu su Two Monkeys

2015-05-28        

Two Monkeys

Two Monkeys – dviejų brolių iš Brescia miesto Šiaurės Italijoje duetas. Kūryboje jie jungia analoginius ir skaitmeninius garsus, naudoja gitaras, sintezatorius, tape-recorderius, garsus ir efektus, o viso to žanrą įvardija kaip experimental-pop-nowave-glitch-fuckfolk-avat-animalnoise. Be to, šiemet jie pasirodys trečiajame Strcamp festivalyje, todėl ta patogia proga ir susėdome prie virtualių intervo kėdžių.

 

Pradėkim nuo pavadinimo. Kas slepiasi už Two Monkeys? Kodėl ne žymusis filmas Twelve Monkeys?
Pavadinimas visada buvo glaudžiai susijęs su mūsų vaikyste bei jaunyste. Beždžionės visada buvo stipriausia mūsų nuoroda  ir charakteristika, nes grodavome apsimetinėdami beždžionėmis/laukiniais džiunglėse, norėdami pasilinksminti bei pasijausti laisvi. Be to, esame dviese, todėl iš čia ir gimė Two Monkeys.

Experimental-pop-nowave-glitch-fuckfolk-avat-animalnoise. Kaip tai paaiškintumėt vyresnio amžiaus žmonėms keliais žodžiais?
Keliais žodžiais – tai tik muzika. Tačiau gyvename pasaulyje, kuriame visaip išreiškiame save, komunikuojame ir vėl kažkaip išreiškiame. Sakykim, tai yra sąrašas žanrų, su kuriais esame glaudžiai susiję. Galėtų būti ir ilgesnis, bet kaip yra gerai žinoma, kas per daug – nuobodu.

Kaip susipažinote su Strcamp? Ką iš tikro žinote apie Lietuvą?
Persipynėme su jais artimų draugų, kurie taip pat aktyviai jame veikia ir groja festivalyje, dėka. Man  atrodo, jie tai daro nuo pat festivalio pradžios. Per nuostabų tinklą, sujungiantį žmones ir maitinantį mūsų bendruomenišką jausmą šiame beribiame pasaulyje.

Brescia yra žinoma Lietuvoje (bent jau futbolo fanams) dėl to, kad ten ilgą laiką žaidė Marius Stankevičius. Gal teko girdėt? Aukštas, blondinas…
Brescia yra tas miestas, kuriame gyvename, bet jeigu atvirai, nesidomime futbolu ir niekada per daug nesidomėjome. Nežinome, kas yra Marius Stankevičius. Bet kas žino… Galbūt matėme jį tūkstančius kartų.

Kaip atrodo įprasta Jūsų diena?
Mūsų dienos gali būti labai intensyvios ir greitos arba labai lėtos. Dirbam kartu jau ilgą laiką, esame meistrai, kurie dirba su mediena. Visada dirbame kitų žmonių namuose, naudojame labai triukšmingus instrumentus ir visada esame apsupti įvairiausių rūšių pjuvenų. Po darbo užsidarome rūsyje, kur praktikuojamės ir turime savo muzikos bei įrašinėjimo kambarį. Grojame ne mažiau negu dirbame ar netgi daugiau. Taip pat ten, kur gyvename, rengiame koncertus ir tūsus su muzikantais iš viso pasaulio. Tai vadiname VILL∆ ir mums labai svarbu, kad tai egzistuoja.

Iš kur semiatės įkvėpimo?
Įkvėpimas ateina iš mūsų visų aplink. Tai gali skambėti labai akivaizdžiai, bet mus įkvepia pati muzika. Mus įkvepia kiekvienas muzikinis reikalas, kuris vyksta mūsų aplinkoje. Taip pat domimės muzikos rinkos pasiūlymais. Muzika yra kalbų kalba, kuri yra tokia neaprėpiama, todėl žavimės netgi baisiausiai skambančia muzika.  

Žiūrint į Jūsų albumų viršelius… Negaliu nepaklaust apie mėgstamiausią siaubo filmą.
Viršelio nuotrauka buvo padaryta tame rūsyje, kuriame minėjome (VILL∆). Siaubo žanras yra mūsų kraujyje, todėl mums net nereikia stengtis. O šiaip labiau mėgstame sentimentalius, o ne siaubo filmus.

Įvardinkite top 3 šių metų albumus, apie kuriuos (greičiausiai) nesame girdėję.
Be šansų.

Jeigu galėtume pasirinkti bet kurią šalį, išskyrus Italiją, kuri tai būtų ir kodėl?
Galbūt Afrika ar Šri Lanka, laimingo gyvenimo gausa. So cool!

Trys dalykai, kuriuos pasiimtumėte kelionei (į vieną pusę) į Marsą?
Žemė (planeta), mergina ir šuo.

O jeigu galėtum pasirinkti bet kurį muzikantą, gyvą ar mirusį, su kuriuo tūsintis ar kartu kurti muziką?
Savo brolį, jeigu jis būtų miręs. Ir taip pat brolį, jei jis dar būtų gyvas.

Ką norėtumėte perduoti lietuviams, varantiems į Strcamp?
Esame žiauriai patenkinti ir dėkingi, kad atvarom, todėl tikimės bendros pasitenkinimo atmosferos ir esame įsitikinę, kad taip ir bus, tiesiog jaučiam tai. Turime nuostabią nuojautą, pasiekiančią mus iš Lietuvos.

Bangos Interviu Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.