Kalbinti Susperia muzikantų per Velnio Akmenį‘2011 neplanavome. Bet jiems nulipus nuo scenos, toks noras kilo lygiagrečiai su klausimu: „Kokį čia šlamštą išgirdome?“ Gerai, kad grupės nariai – civilizuoti norvegai. Mandagūs ir pozityvūs norvegai. Ne iš tų, kurie žaidžia Counter-Strike‘ą realiame gyvenime. Provokacijoms nepasidavė, diktofono nelaužė. Apskritai, nuo pirmos pokalbio sekundės spinduliavo puikią nuotaiką:
[Vokalistas Athera] Tai buvo geriausias mūsų šou per daug, daug metų! Du pasirodymai Vilniuje man įsiminė, kaip labai geri, bet šiandien…pasijutome tarsi sugrįžę!
Iš kur?
[Vokalistas Athera] Iš letargo miego. Jau ilgą laiką nevažiavome po Europą, viskas klostėsi kažkaip žiauriai lėtai pastaruoju metu. Smagu sugrįžti į jūsų šalį, pajausti šiltą palaikymą. Koncertai Rytų Europoje labai panašūs į tai, kas vyksta Pietų Amerikoje – gerbėjai yra tiesiog išprotėję! Tai smarkiai skiriasi nuo to, ką matome Šiaurės Europos šalyse. Ten mažiau žiūrovų, jie stovi ir klausiamai žiūri į sceną: „Na, ar gebate pasiūlyti ką nors įdomaus?“
Labai aktualus klausimas. Ir ką gi įdomaus Susperia gali pasiūlyti?
[Vokalistas Athera] Kai žmonės galvoja apie norvegų muziką, be abejo, visų pirmą jiems į galvą šauna black metal. O mes grojame kitką. Ekstremalų thrashą ar kaip čia, net nežinau, kaip apibūdinti. Mums tai yra tiesiog susperia metal, kuris skiriasi nuo pagrindinio Norvegijoje generuojamo srauto.
[Būgnininkas Tjodalv] Kadaise pradėjome, grodami black/death metal muziką. Bet Norvegijoje yra nemažai grupių, darančių tai geriau už mus. Todėl pasukome kiek kitu keliu ir, mano manymu, priėjome gana savitą skambesį.
Ar tai jums nekvepia trendu? Kad ekstremalios skandinavų grupės vis dažniau ieško kompromisų? Net Eurovizijos atrankoje dalyvauja – pernai tai buvo Keep of Kalessin, šiemet, net baisu ištarti, Sus-pe-ria.
[Vokalistas Athera] Naujos auditorijos, vyrai, naujos auditorijos. Žinote Lordi, suomių grupę, triumfavusią Eurovizijoje? Tas pasirodymas jiems atvėrė daug durų. Keep of Kalessin tuo pasinaudojo ir tapo kur kas žinomesni ir garsesni Norvegijoje, nei prieš tai. Mes primetėme: „Po bybiais, dabar mūsų eilė!“ Ir nuėjome. Dabar jaučiuosi super, kai einant Oslo gatvėmis, prie manęs prieina kokia 75 metų bobulencija ir trindama rankas šnibžda man į ausį: „Buvote geriausi“.
[Gitaristas Cyrus] Kalbant apie Euroviziją mūsų šalyje: labai smagų groti Norvegijos žmonėms ir tarsi pareikšti: „Štai, žiūrėkite, tai metalas“. Ne visi žino, kas tai yra.
Bet juk tas „metalas“, kurį parodėtė Eurovizijoje, yra netikras? Net jūsų dabartinio skambesio masteliais, nekalbant apie black metal praeitį?
[Vokalistas Athera] Labai džiaugiuosi, kad nebegrojame black metal, kad nebepriklausome visai šitai „Šėtono klubo“ nesąmonei. Muzika yra aukščiau visų šių religinių marazmų, muzika pati yra religija, ekspresija, energija. Šiknon Dievą, šiknon Šėtoną, velniop visą tą religinę bybienę, tiesiog grokime muziką, gerkime alų, mėgaukimės gyvenimu!
[Būgnininkas Tjodalv] Aš myliu Lady Gagą! (žvengiam visi kartu).
Ar būtų labai didelė klaida teigti, kad Susperia tapo pop grupe, ar bent jau siekia tokia tapti, bet tam tikram muzikos ekspresijos lygiui pasiekti naudojanti elektrines gitaras?
[Vokalistas Athera] Taip, tai būtų didelė klaida. Mes grojame ekstremalų metalą. Kaip, pvz., Metallica. Dievinu Metallicą, Iron Maiden, Motley Crue, nemėgstu Gorgoroth ar Mayhem dėl jų to „šėtoniškumo“.
[Būgnininkas Tjodalv] Jis kalba už save. Kai kurie Susperia muzikantų mėgsta black metal. Bet mes patys nesame black metal grupė. Apjungiame daug stilių. Mūsų muzika evoliucionuoja su kiekvienu albumu.
[Vokalistas Athera] Tik nereikia galvoti, kad taip mes bandome pataikauti auditorijai, kad patiktume kuo didesniam žmonių skaičiui. Tikrai neeiname į studiją su mintim: „O, tuoj sukurpsim radiohitą“. Nieko panašaus. Tiesiog laikas eina, mes jau nebe 20-mečiai jaunuoliai, asmeniniai išgyvenimai atsispindi mūsų muzikoje, ji keičiasi. Grojame jau 12 metų, tačiau nepastebėjau, kad labai praturėtume ir galėtume mesti darbus. Norime būti populiarūs, taip, norime. Kad visi mus kviestų groti, kad galėtume būti scenoje kiekvieną vakarą. Tokia, galima sakyti, mano svajonė. Galėčiau įkurti kitą grupę, ir joje dainuoti visokį pop šlamštą, bet taip prieštaraučiau pats sau. Nebūčiau savimi, tai būtų apsimetinėjimas su dirbtine šypsena. Tikrasis aš nori būti su šitais vyrukais (rodo į Cyrusą ir Tjodalvą) ir groti mūsų muziką, Susperia muziką!
Yra grupių, grojančių po 20 metų, tačiau jos nekeičia savo skambesio, kad būtų prieinamos platesnei auditorijai.
[Vokalistas Athera] Norite pasakyti, kad mūsų muzika tapo lengvesnė?
Jau 20 minučių norime tai pasakyti!
[Vokalistas Athera] Kas per pisliava! Lyginant su kuo? Su pirmu albumu?
Švelnėja nuo pirmo albumo.
[Vokalistas Athera] Tegu atsako Cyrus, jis rašo muziką, atia, vyručiai.
[Gitaristas Cyrus] Manau, kad galiu tai paaiškinti… iš pradžių nelabai žinojome, kur link norime eiti. Grojome blacką, po to labiau thrashą… po to pastebėjome, jog galime plačiau išnaudoti Atheros švarų vokalą. Thrashą pradėjome maišyti su melodic metal elementais ir galiausiai pajutome: štai ji, Susperia! Mums nėra ribų, man asmeniškai būtų labai nuobodu leisti iš esmės tą patį albumą kas antrus metus. Kitos grupės, kuriose grojau, taip ir darė. Mūsų siekis – tyrinėti metalą, atrasti jame vis naujų dalykų ir pateikti tai klausytojams. Svarbu, kad kokį rifą besugročiau – artimesnį blackui, deathui ar thrashui, vis tiek tai bus Susperia, mus nesunku atpažinti. Gal netgi atradome naują stilių. Ar naują, stiprų jų mišinį.
Athera minėjo, kad visi turite nuolatinius darbus. Ką dirbi pats?
[Gitaristas Cyrus] Šiuo metu esu arčiau profesionalaus muzikanto statuso, nei kada nors savo gyvenime. Nuo 2010 metų prisijungiau prie Dimmu Borgir live komandos. Ten valdau bosą. Turiu ir dar vieną projektą, Sarke. Vis dėlto normalaus darbo nenorėčiau prarasti, dirbu apsaugos bendrovėje. Tai man nuolatinis priminimas, kad nesu jokia žvaigždė. Be to, praturtina gyvenimišką patirtį, vėliau tai atsispindi ir kūryboje.
Suprantama, kad iš muzikos išgyvena tik patys pačiausi. Ar tokios grupės, kaip Dimmu Borgir, muzikantai, gali sau leisti nedirbti muziejų prižiūrėtojais?
[Gitaristas Cyrus] Taip, jie neturi kitų darbų. Dimmu Borgir labai rūpinasi savo buhalterija ir marketingu. Jie nėra kažkokie milijonieriai, bet to, ką uždirba iš muzikos, – visiškai pakanka. Realybė yra tokia, kad yra milžiniškas skirtumas tarp grupės, parduodančios 150 tūkst. albumų kopijų ir 50 tūkst. Pastarosioms nėra jokių šansų gyventi iš muzikos. Taip, aplinkybėms leidžiant, gali atvažiuoti į tokį festivalį, užsidirbti vieną kitą tūkstantį eurų, tai yra labai gerai. Bet tai nėra nuolatinis pajamų šaltinis. Beje, perduokite didžiausią Susperia padėką organizatoriams – žiauriai smagu, kai tavimi taip rūpinamasi ir atsižvelgiama į kiekvieną detalę, nuo pasitikimo oro uoste iki nemokamo maisto.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/uploads/2011/08/Susp3.mp3|titles=Susperia Jus myli!][Suru.lt] Juokingi pasirodė pareiškimai iš serijos „išsiskiriame tuo, kad grojame ne black metal“. Pilna toje pačioje Norvegijoje grupių, kurios išaugo iš šio žanro rėmų, ir jų įrašų įdomu klausytis. Susperia muzika yra miksas, kurio ingredientus galima gana tiksliai įvardinti. Savaime tai nėra blogis, bet pavadinti tą kokteilį labai skaniu liežuvis nesiverčia. Paieškos vyksta (pagirtina), tačiau per 12 metų jos nedavė ryškaus rezultato. Susperia muzikantai – šaunūs žmonės, bendrauti buvo malonu, faktas, kad jie yra chebra (sudėtis nesikeitė praktiškai nuo komandos įkūrimo), kelia tik pagarbą, Cyruso balsas – tiesiog medus, o kai kurios išsakytos mintys – aukso vertės. Bet palinkėti jiems norisi to paties, ką linkėjo mums: „Mėgaukitės grojimu kartu ir gerkite alų“, bet nepiskite mums proto apie savo muzikos ekstremalumą bei naujo stiliaus atradimą. Kai kurie tos pačios Lady Gagos gabalai yra sunkesni pagal savo atmosferą, nei aukščiau pateiktas eurovizinis vėmalas Nothing Remains!
nu šaunu,kad nelendat į šikną, bet tą paskutinę pastraipą galit ir jiems nusiųst suprantama kalbą, o tai už akių varyt po interviu nelabai gražu:)
O kam siųst, jeigu mes tai jiems sakėm 🙂 kad nifiga jų muzika neekstremali, ir kad groja popsą, o stilių maišymas savaime dar nereiškia gero rezultato. Bet jie šaunūs ir mandagūs, sakė, kad tai yra mūsų nuomonę, kad “everything is cool” ir išdėstė savo traktavimą, kuris, manau, kažkam iš sūrininkų (sūru.lt skaitytojų) yra priimtinas. Patikėkit, bendrauti su šiais vyrukais buvo kur kas smagiau, nei klausytis penkių jų albumų iš eilės.
Paskutine pastraipa yra zemiausio lygio chamiSKUMAS. gERBTI REIKIA KIEKVIENA ATLIKEJa, nepriklausomai nuo to, patinka jis tau ar ne. O jeigu jus jiems ir i veida tai pasakete – tai tik parodo jusu zema lygi. Nes toks komentaras po interviu nera kritika, tai yra izeidinejimas.
man del jusu labai geda.
As tai manau, kad potencialo Susperia turi. Tik kazkaip vat neranda kaip tatai realizuoti. Siaip tai jie labiau patiko man klausant, negu kad buvo VA2011. Gal todel kad garsas buvo nelabai kokybiskas, gal buvau per arti, gal buvau per girtas? Na vienu zodziu tikejausi daugiau. Bet…
Gliookai, kai kas ir įjungtą rašant komentarą capslocką gali palaikyti chamiškumu…na kur, kuriame sakinyje, kuriame žodyje įžvelgei įžeidimą? Ne ironišką šypseną, vertinant deklaracijų ir kūrybos neatitikimą, ne kritiškos asmeninės nuomonės išsakymą apie pačią kūrybą, o būtent įžeidimą?
Nežinau, aš tai interview’erių požiūriui dėl grupės iš esmės pritariu (nors tikrai nesu atseit true metalistas). Aišku, tokia šiek tiek provokuojanti pozicija galbūt ir gali įžeisti, bet čia buvo prasisukta kaip tik taip, kaip reikėtų. O ir Susperios bičai, pasirodo, ne lopai ir leidžiasi į šnekas.