Budrūs – projektas, kurį sudaro du šefai. Vienas (Laurynas Jukonis)– Girnų Giesmių (ir dar kitokių projektų) šefas, kitas (Leonardas Marozas) – Andajos. Pirmas moka manipuliuoti (ne tas žodis!) garsu, antras – įvairiais tembrais riaumoja ir šnabžda. Susibėgę abu sudaro vokalinį-instrumentinį ansamblį.
Susižavėję jų debiutiniu albumu suru.lt ilgą laiką bandė išpešti prižadėtą interviu. Tai vienas kalnuose, tai antras mėnesį atostogauja…
Pagaliau pavyko.
Interviu turi garso takelį. Spausti trikampį „dešinėn“.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Budrus_-_Dulksna_Randa.mp3]
Budrūs „Dulksna Randa“
Kaip ir kada susikirto jūsų keliai? Kaip gimė šis L&L sindikatas?
LJ: Na mes seni pažįstami. Tiesiog dabar suskirto kūrybiniai keliai. Labai paprasta.
Kamon, nebūkit zanūdos. Papasakokit ką nors plačiau, kad skaitytojams būtų įdomu…
LJ: Tai o ką čia plačiau į tokį klausimą? Gėrėm prie Barbakano ir susikirto…
LM: Sindikatas gimė 2008-ųjų balandį, kai Liukas (aut. Lauryno klička) paraše laišką siūlydamas „ant smūgio“ sumesti kelis gabalus, nežinia kokio stiliaus, nežinia ko…
Gavosi tai, kas gavosi.
Kodėl sugalvojot bendradarbiauti? Kokia motyvacija?
LM: Liuko buvo pirminė mintis sukurpti tokį projektą. Man patiko jo koncepcija ir garsai. Ir pačiam pasidarė labai įdomu padaryti kažką bendro. Juolab, kad Liuko kūryba visuomet buvo kažkas išskirtinio Lietuvos scenoj.
LJ: Dėkui, Levai, taip pat galiu pasakyti, kad tamstos tekstai išskirtiniai ir todėl mes bendradarbiaujam. O apskritai, na kas per klausimas „kodėl bendradarbiaujama, susitinkama ir t.t.“? Jei kas sudėliotų to proceso, kaip kažkas gimsta, susikuria ir t.t. universalų modelį – pats būčiau labai dėkingas, jei man papasakotų.
Albumą išsileidot patys. Kodėl nenorėjot bendradarbiauti su Autarkeia arba Dangum?
LM: Buvo minčių iš pradžių ir dėl bendradarbiavimo, bet paskui nusprendėme, kad geriausia būtų viską imti į savo rankas.
LJ: Mums tai pasirodė priimtiniausia. Nors tiek su Dangum, tiek su Autarkeia buvo kalbėta apie leidybą. Šiaip mūsų apsisprendimas, manau, buvo teisingas, tik nežinia ar antrąkart kibtume į tą darbą. Nesinori, kad albumas dulkėtų leidybinės firmos lentynose. Tai dažnai atsitinka. Lengviau organizuoti promo ir kitus niuansus, kurie svarbūs starte.
LM: Kai tai darai pats.
Sakot „nesinori, kad dulkėtų“. Kiek Devyniems Rytams Auštant albumo kopijų parduota iki šiol? Tiražas, berods, 300?
LJ: Nežinau, nedaug. Bet lentynose šie albumai tikrai nedulkės.
Iš kur toks įsitikinimas?
LJ: Albumus galima ne tik pardavinėti. Galima ir DOVANOTI. Ar žino apie tai kas nors šiais laikais? …bet tai bus ne dabar.
Kompaktinis diskas kiek sunkiau (ir atitinkamai ilgiau) nuskaitomas CD grotuvo. Jį gaminote Lenkijoje. Ar BOD nesirinkot vien dėl finansinių priežasčių?
LM: Ne, ne vien. Firma spaudusi CD buvo rekomenduota keleto žmonių, užsiimančių leidyba, tad ir mes pasirinkome ją.
Bet PL daryt pigiau nei LT?
LM: Ko gero taip. Aš tiksliai neatsimenu, ar mes derinom kažką konkrečiai su BOD, tad negaliu sakyt.
LJ: BOD kainos prasilenkia su galimybėmis.
Laurynai, lygiagrečiai su Budriųjų pasirodė ir Girnų Giesmių albumas. Tai jau 11 GG darbas (paskutinis Bevardės Salos, pasirodė vos prieš metus) neskaitant Oro!Oro!, Svaixt ir Nulis veiklos. Iš kur toks produktyvumas?
LJ: Tai tiesiog įdirbis. Tai ne vienerių metų darbas. Tiesiog susikaupusios kelių metų idėjos, ieškojimai ir darbas. Šiaip nematau labai didelio produktyvumo. Šiais metais du albumai. Dar du mintyse, bet čia kitiems metams… Ir tai dar klausimas. Nuo idėjos iki rezultato dafiga kliūčių ir klystkeliu, kelias ilgas.
Akivaizdu, kad Budriųjų vaisiai skirsis nuo Andajos. O kuo skiriasi muzikinė projekto pusė nuo Girnų Giesmių, Svaixt ar Nulis?
LJ: Muzikine prasme ir šiaip komponavimo prasme Budrūs skiriasi nuo aukščiau minėtų ir labai daug kuo. Visų pirma Budrūs yra gitarine muzika. 80%. Gal neįprastai skamba, ne rokenrolas, bet išties tam tikrus niuansus galima išspausti tik gitara. Todėl Budrūs arčiau Andajos, nei GG. Nors va kiekvienas klausytojas vis skirtingai išgirsta ir randa analogijų (pvz. su Autechre.) ir tai mane džiugina.
Ką atsakytumėte skeptikams, teigiantiems, kad tokią „muziką“ jie įrašytų pakeliui iš Vilniaus į Kauną pro langą iškišę diktofoną?
LM: Palinkėčiau sėkmės.
LJ: Beje apie diktofoną, dalis sesijų išties įrašyta diktofonu, tarkim Skleisme Vyta. Šiaip svajone – įrašyti gerą albumą vien diktofonu.
Trumpiau, diplomatiškai išsisuksit nuo klausimo, ane?
LM: Nu ką tokiam žmogui galima pasakyti? Kiekvienas žmogus, kuris nesusidūręs su tam tikru reiškiniu, muzikine srove ar pan. mąsto, kad „oi, čia paprasta“. Noise aš tau galiu įrašyti per 5 min: pasijungiu, patarškinu bliudais ir fsio ir t.t.
Tokiam žmogui galima tik palinkėti sėkmės įrašinėjant. Gal netyčia tikrai gausis puikus rezultatas…
LJ: Aš NORIU tokių albumų, nusipirksiu. Tik pavarykit.
Kas toliau Budriųjų kelyje: gyvi pasirodymai, antras albumas…? Kada?
LM: Yra planų ir apie gyvus pasirodymus, bet kol kas jie labai abstraktūs. Taip pat yra ir šiek tiek medžiagos ir minčių antram leidiniui, bet tam sykiui svarbiausias tikslas yra pirmo albumo viešinimas ir platinimas, bei kitų projektų „skylių“ lopymas, tad konkrečiai nelabai ką įmanoma pasakyt.
Kaip planuojate viešinti pirmą albumą?
LJ: Jis pakankamai viešumoje. Radio stotis, manau, išvis bežlunganti sritis. Tai mes ten net nežiūrim.
LM: Viešinimas – sąlyginis terminas. Albumo siuntimas recenzijoms, keitimaisi etc. … Kad vanduo nenusistovėtų ir nepradėtų dvokti.
Kokie leidiniai apžvelgė albumą? Gal kokių žinomesnių žmonių atsiliepimų susilaukėt?
LM: Ore, Hardrokas, Forgotten Path, Plague Haus, Pravda… rodos viskas, bet turėtų greitu laiku pasipilti recenzijos iš užsienio, nes ten recenzuojamų įrašų eilės didesnės ir viskas vyksta lėčiau. Tuomet ir susidomėjimas didesnis atsiras.
Ai, o dėl žymesnių žmonių tai M. Aspa pasakė, kad labai labai geras albumas.
LJ: Mane džiugina reakcija, o tiksliau pasimetimas apibūdinant albumą. Čia tokios išvados paskaičius recenzijas. Aš pats nežinau į katruos rėmus įmanoma visą tai įsprausti. Man tai geras ženklas.
Kas yra M. Aspa?
LM: Čia šiaip parašiau jo nuomonę. Žymūs žmonės yra subjektyvu. Jis Suomijos leidyklos Freak Animal savininkas.
Kokie jūsų mėgstamiausi gabalai albume?
LJ: Na, tai albumas. Nėra geriausio. Yra albumas.
Na, pvz. aš išskirčiau Dulksna Randa. Arba vėriniO…
LM: Sunku pasakyti. Jis vientisas. Prie vienokios nuotaikos kartais patinka labiau vieni gabalai, prie kitos – kiti. Vaikštant pajūriu labai gerai klausyti Aidi Agila Gelmėj, o rudenio naktį gal vėriniO… Šiaip mėgstamiausių neturiu.
LJ: Aš galiu dėl albumo išmest lauk puikų gabalą, jei jis albumui netinka. Ir taip būna, ir gan dažnai. Geras gabalas, jei jis neturi savo vietos yra mažai vertas, jis gali dezintegruoti visą albumą. Jei gabalas suskamba gerai po tam tikro gabalo, ir tuo pačiu duoda postumį sekančiam, jis turi dvigubą energiją.
Klausimas desertui: Deutsch Nepal ar Sepultura (abiejų Cavalerų laikų)?
LJ: Deutsch Nepal. Ir ne desertui, o iš esmės.
Tai gal labiau Leonui skirta provokacija…
LM: Hm. DN, be abejones. Sepultura paskutinį sykį klausiau prieš kokius 12 metų, ko gero.
Pabaigai – šiek tiek poezijos „nemuzikos“ fone…
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Budrus_-_veriniO.mp3]
Budrūs „vėriniO“
vėriniO
Už juostos ribojančios dangų ir žemę nubudusi Saulė
Lyg užkeixmą kartodama žodį po žodžio
Kopė aukštyn iš pilko į mėlyna atgal nežvalgydama
Su dideliu rupesčiu vėrinį amžiną surinkti mėgindama
Rinko i saują po lašą po lašą rasos ir ašarų
Vėrė suvėrė atvėrė netvėrė užmigo pabėrė…
Atėjo paskum Mėnulis iš pilko į juoda
Su dideliu samčiu pieno kelionei pris’pylęs
Ir užuregėjo po plačiąją dykrą pabirusias
Švytinčias Saulės karolių liekanas begulint
Pieną iš samčio išpylė ir rinkti po vieną po vieną pradėjo
Atgal nežvalgydamas visa į samtį surinkęs nuėjo
Iš juodo į pilka Saulės sutikti ir samtį žvaigždžių atiduoti…
Ir sukasi sukasi Ratai Grįžulo netraukiami niekieno
Vėrė ir bėrė amžiną vėrinį Saulį surinkti mėgindama
Rinko ir dėjo po vieną iš pieno Mėnuo karolius Saulei nunešti norėdamas
Ėjo ir ėjo iš pilko į juoda, iš pilko į mėlyna juodu atgal nežvalgydami
Butinai paklausysiu