Mini interviu su Alcest

2014-06-06        

Alcest

Prancūzai Alcest gerai padrumstė vandenis sunkiosios muzikos scenoje. Nepaisant jų intensyvaus flirto su shoegaze/dream pop žanrais, jų paskutinis albumas Shelter buvo visiškai išgrynintas šviesos pliūpsnis, persmelktas Sigur Ros ar Cocteau Twins skaidrumu, tyrumu bei nuoširdumu. Visą šią visumą dar papuošė Neil Halstead (Slowdive, Mojave 3) guest- spotas. Tačiau Alcest niekuomet neapsiribojo žanriniais rėmais, o muziką naudojo kaip metodą išreikšti vokalisto Neige vaikystėje susapnuotam fantastiniam pasauliui. O jų garsas tikrai veikia kaip užuovėja nuo greit lekiančio ir kartais kiek šaltoko modernaus pasaulio.

Metų pradžioje Alcest surengė nuoširdų bei kokybišką koncertą New York klube.  Šiame specialiame interviu Neige glaustai atskleidžia šydą ir papasakoja apie savo kūrybines intencijas, įtakas, patirtis, albumo sukeltas reakcijas.

Pradėkime nuo jūsų naujausio albumo Shelter. Papasakokite apie savo patirtį, įrašinėjant Islandijoje. Kaip kilo ši idėja?
Tai buvo mūsų planuose. Mums labai patiko Sigur Ros garsas, nes tai buvo kažkas kitokio nei tai, ką darėme iki šiol. Buvo įdomų pasisemti kitokios patirties, ypač indie garse, kuris šiuo metu mane itin domina. Tad nusprendėme, jog būtų puiki mintis vykti į Islandiją ir dirbti su Sigur Ros prodiuseriu. Patirtis buvo magiška. Islandija – nuostabi šalis, sunkiai apibūdinama žodžiais. Ten viskas kitaip. Jautiesi tartum Mėnulyje. Visa tai atsispindi albumo skambesyje. Sunku konkrečiai pasakyti, kaip ir kurioje vietoje, bet albumas persmelktas visu tuo.

Tokių albumų kaip Shelter ir Sun Bather pasirodymai išprovokavo daugybę debatų apie šiuolaikinę metalo sceną, jos evoliuciją bei pokyčius. Kokia paties pozicija šiuo klausimu?
Na, mes tapome atviresni įtakoms bei įsileidome daugiau dream pop/shoegaze garso. Bet stengėmės išlaikyti savo skambesį, mums būdingą melodingumą. O pastarasis nepakito, tik buvo pateiktas švelnesne forma. Naudojome mažiau distortion’o, aštresnių skambesio elementų, bet melodika liko tokia pat. Manau, tai ir yra dalykas, kurio žmonės pasigenda. Jiems trūksta aštraus garso bei sunkumo, bet jie nepastebi, jog albumo esencija išliko nepakitusi.
Shelter – yra labai asmeniškas, nuoširdus, išjaustas, šiltas darbas. Dėl palyginimo su Deafheaven, tai jie už mus gerokai sunkesni.

Kaip pavyko prisikviesti Neil Halstead iš Slowdive?
Neil yra mano mėgstamiausias atlikėjas. Labai norėjau, kad jis prisidėtų prie šio įrašo. Pasiūliau ir susėdome studijoje. Rezultatas – labai puikus

Ar jau esate numatę, kuria muzikine kryptimi judėsite toliau? Koks bus kitas posūkis?
Daug galvoju apie būsimą albumą. Jis bus visai kitoks nei Shelter. Tikrai negrįšime prie metalo, bet koncepcija bus gerokai artimesnė pradinei. Norėčiau grįžti prie gamtos tematikos, kažko mistiškesnio, gal net tribal elementų. Sekančio albumo pagrindas bus ritmika. Jis remsis ritmais kaip joks kitas mūsų albumas. Bus nemažai eksperimentų šioje srityje.

Pradėjai nuo black metal, o po to įkūrei Alcest – dream pop/shoegaze nuotaikomis dvelkiantį projektą. Kaip įvyko šis perėjimas? Kokia buvo šio lūžio/tranzicijos raida? Ar su amžium tapai pozityvesnis? Ar tiesiog nusprendei, kad metalas tau nebeįdomus?
Na, niekada su metalu neturėjau jokio „ilgalaikio kontrakto“. Tiesiog darau tai, ką noriu.

Kokio pagrindinės Alcest projekto inspiracijos? Esi minėjęs įdomias fantazijų pasaulio patirtis. Ar Alcest kyla iš visiškai fikcinės tikrovės ar iš realaus gyvenimo patirčių?
Viskas įvyko tikrovėje. Būdamas ketverių susapnavau sapną. Tai buvo kažkokios kitos, kitur egzistuojančios vietos vizija. Tikiu reinkarnacija, tad, manau, jog ta vieta galėjo būti atsiminimas iš praeito gyvenimo. Tad nusprendžiau ją įprasminti kūryboje.

Ar kurdamas remiesi intuicija, ar racionaliu protu? Kaip sugebi neprarasti pirminės intencijos skirtinguose kūrybiniuose bei techniniuose muzikos kūrimo etapuose?
Tai nelengva, bet visuomet turi turėti bendrą vaizdą ir stengtis jo neišleisti iš akiračio.

Alcest – muzika rami, harmoninga, šviesi. Tai – savitas kontrastas greit lekiančiam aplinkiniam pasauliui. Kaip pats jautiesi šioje aplinkoje? Ar nejauti priešpriešos?
Jaučiu. Gyvename išties sudėtingais laikais, gan komplikuotoje eroje. Shelter yra tarsi užuovėja. Viską pasako jau pats pavadinimas. Albumo skambesys – apgaubiantis, tylus, saugus, kupinas vilties.

Ar, tavo nuomone, to ir trūksta dabartiniam pasauliui?
Nemanau, kad mano muzika gelbsti žmones. Tai būtų labai pretenzinga. Tiesiog norėjau sukurti kažką, kas kontrastuotų su aplinkoje tvyrančiomis emocijomis. Kai kurie žmonės teigia, kad mano muzika per pozityvi, joje nėra nieko tamsesnio ar įdomesnio, bet tame ir esmė. Tai yra neįprastai šviesi muzika. Ta nėra paprasta šviesa, tai – labai ryški, akinanti šviesa. Visada tą ir stengėmės perteikti. Suprantu, kad kai kuriems žmonės tai atrodo pernelyg paprasta. Bet tai – tiesiog išgryninta šviesa.

Kaip jus veikia supanti gamta? Įrašinėjote Islandijoje, gyvenate Prancūzijoje. Kaip šios aplinkos atsispindi kūryboje?
Jūros, miškai ir peizažai lydi visą mano muzikinę karjerą.

Kokiomis kitomis meno formomis žaviesi apart muzikos?
Įvairiomis, bet ypatingai traukia vizualieji menai, ypač XIX amžiaus dailė. Labai žaviuosi prerafaelitų darbais. Nemažą įtaką turi ir kinas.

Kokį kiną mėgsti?
Paskutinis labai labai stiprų įspūdį palikęs filmas yra Let The Right One In. Nuostabi romantiška meilės istorija – vienas nuostabiausių filmų, kuriuos kada yra tekę matyti.

Bangos Interviu Sūru

Leave a Comment

Your email address will not be published.