Mėnuo Juodaragis’2010: lietus online

Lietus buvo velniškai ilgas, stiprus ir šlapias. Bet pirmos Mėnuo Juodaragio XIII dienos pojūčių jis nesugadino. Atvirkščiai, papildė centrinį latvių Skyforger pasirodymą ypatinga vieningumo atmosfera bei Gamtos energetika.  Antrą dieną iš festo, deja, teko evakuotis. Su nutrauktu lytiniu aktu jausmo nelyginsiu, bet tam tikro apmaudo būta.


Pernai konstatavome šokią tokią Juodaragio stagnaciją. Šiemet tokios diagnozės net teoriškai būti negalėjo. Velniškasis festivalio edišnas, velniškosios Velnio duobės prie Aukštadvario apylinkės, velniškas jų apipavidalinimas ir minimalus komforto lygmuo – visa tai žadėjo tūkstančiui fanų naujų juodaragiškų potyrių. Bilietų skaičius buvo ribotas, oficialus sold-outas užfiksuotas prieš mėnesį, nors pirmą festivalio dieną skelbimuose buvo įmanoma rasti net pigesnių už savikainą liekanų. Tiesa, kvapniausias suru.lt receptoriams jaukas – muzikinė programa – ypatingų atradimų nežadėjo, bet pasigrožėti natūraliomis dekoracijomis buvo be galo smalsu.

Aukštadvario link suru.lt ekipažas su dviem šviežiai iškeptais marškinėliais pasipuošusiais suru.lt nariais pajudėjo penktadienio vakarop ir stovėjimo aikštelę nr. 2 Barišavoje pasiekė jau temstant. Iš jos teko pėdinti pėsčiomis iki festivalio Vartų apie 2 km (apmaudu, kad nepaisiusių organizatorių raginimo neparkuoti automobilių kelyje buvo nemažai) ir dar kokį papildomą kilometrą iki palapinių miestelio. Tuo metu kaip tik grojo braliukai Enu Kaleidoskops. Bandė išlaužti paslaptingą neo-folką, bet sekėsi ne itin sėkmingai, ypatingu talentu grupė nesužibėjo.


Žvalgyba prie maitinimosi punktų maisto/gėrimų fronte užfiksavo svarbią naujovę, lyginant su pernykščiu festu – „Alaus namų“ kioskelio pasirodymas garantavo ne tik gardų (ir nebrangu, 5lt/ 0,5l) alų, bet ir kvapnius troškinius (8lt už solidžią porciją) bei šašlykus (12lt). Skrandžių pildymo procesą lydėjo Pievų pasirodymas. Folk-roko ekspertais mūsų su redaktoriumi nepavadinsi, bet kojomis pritariamai patrypčiojome, o prasidėjus lietui (tada atrodė, kad tuoj-tuoj baigsis), patraukėme prie Velnio duobės įvertinti naujai suburto dueto Donis&Driezhas. Kelią teko įveikti neartimą, įsitikinome, kad šis MJR nelabai skirtas migravimui nuo vienos scenos prie kitos. Ypač įsismarkavus lietui ir keliukams bei takeliams pavirtus koše.

Velnio duobės scena buvo įtaisyta Velnio duobės dugne. Žiūrovams buvo skirtos stovimos vietos apžvalgos takelyje viršuje. Neįprasta, ką ir sakyti. Siurrealistinis apšvietimas gilino atmosferą, bet pasinerti į ją, pajusti Žemės alsavimą ir pasinerti į Juodąsias kosmoso skyles trukdė vis stiprėjęs lietus. Tuo tarpu muzika nepasirodė kažkuo labai ypatinga – idm su vietomis akcentuotomis melodijomis, pagardintas įprastais Driežo efektais. Beje, abu muzikantai plušėjo po lietumi, tik technikos krūvą dengė celofanas.


Nutarėme grįžti prie pagrindinės scenos ir atiduoti duoklę Lietuvos pagan metal scenos veteranams Poccolus. Atvirai sakant, nenudžiugino. Grupės įkūrėjas Mūnius kartais pamiršdavo, kad tam, kad žiūrovai girdėtų, reikia rėkti į mikrofoną, o ne šiaip bilekur į orą. Žiūrėti į klavišus emocingai maigiusį Levą buvo truputį juokingą – nuo minties, kad šalies muzikos undergrounde jau greitai, matyt, nebeliks grupės, kurioje jis negrotų. Senų gabalų atpažinti neteko, nors draugai kalbėjo, kad jie skambėjo pasirodymo pradžioje, prieš išleidžiant kvapą pagrindiniam generatoriui. Gal tolesnio grojimo nuotaiką įtakojo gedimas? Vainikavo slogų įspūdį scenoje pasirodžiusi solidžių proporcijų mergina, kuri, susikišusi rankas į kišenes (!) ir nukreipusi žvilgsnį kažkur į „Alaus namų“ kioskelį atsainiai padainavo kažką iš, regis, Zpoan Vtenz kūrybos. Atrodė atgrasiai, nepaisant nuoširdžių likusių muzikantų pastangų.


Laimė, po keliasdešimt minučių mintis apie Poccolus kūrybos vingius nuplovė nuostabus Skyforger pasirodymas. Galingos pagan metal sakmės apie Kurbadą (iš naujo albumo) ir, aišku, kitos, seniai pažįstamos dainos viena po kitos šturmavo Škilietų ežero apylinkes, ir joks lietus negalėjo jų sustabdyti. Patys muzikantai, be to, kad viską atliko labai profesionaliai, akivaizdžiai mėgavosi grojimu, bendravimu su publika ir tuo papirko ne vieną dešimtį ištvermingiausiųjų prie scenos. „Хорошо, что не побоялись этого дождика!“ – droviai tarė Skyforger gitaristas ir beliko jam tik visomis galūnėmis pritarti. Tik latviams atlikus dvi paskutines dainas, smegenys vėl susikoncentravo į tai, kas šlapia. Ir įsakė kūnui slėptis palapinėje.

Lijo visą naktį, visą rytą. Pabudus šeštadienį šlapioje palapinėje (iš pigesnių EasyCampų), priminė apie save prieš dieną diagnozuotas bronchitas. Neradus atsargose sausų drabužių buvo priimtas nelengvas sprendimas evakuotis į sostinę. Dezertyruojant teko sužinoti, kad įvyko tradicinis MJR futbolo turnyras, dalyvavo net dvi komandos. Teko pasigrožėti, kaip darbuojasi traktoriai, padedantys automobiliams išvažiuoti iš purvo vonia pavirtusios festivalio parkavimo aikštelės į sausesnes pozicijas. Teko nugirsti, kad antroje stovėjimo aikštelėje, kur mašiną buvo palikęs ir suru.lt ekipažas, čiabuviai nupilinėjo degalus iš bakų…


Nuotraukavo Gediminas Navickas (GiN), www.fotografuoju.lt


7 Komentarai

  1. Nu… sunkiai galima pasakyt koks buvo magiskas sis mjr. Tikrai velniskas, geras.

    Atvykom penktad apie 23. 24ta pliekiant lietui pasistatem palatkes ir tada apie val browsinom po teritorija. salyginai browsinom, nes paklausem dali Oorchach apsirodymo ir pabezdaliojom prie pagrindines scenos. Tada visi slapi varem miegot ir laimei turejom nemenakai atsarginiu drabuziu. (pvz pasiemiau dvi sriukes) Zinoma jei ir sestad butu lije, tada butu buve ir anie pareje. Taciau, juhu, antra diena buvo nuostabi! O pasakot tai ka cia.. reikia patirt. Muzikalia prasme kazko labai laukiamo nebuvo, bet juk muzika tera maza dalis Juodaragio.

    Gailiuos del keletos praleistu dalyku, ty nepaklausiau nei vienos paskaitos (nes tuo metu ejom pasivaiksciot po Aukstadvari)ir nepasokom grojant liaudiskai muzikai folk scenoj nakti. Ten, sake, buvo lb smagu. Taip pat blogai, kad nepasidomejau ka groja Tabor Radosti, ty paskutiniai, po Sol Invictus. Palapinej guledamas klausiau sukandes dantis juos, nes is pavadinimo primetem, kad bus kokia nors “polka”, o gi ten buvo masyvi ir tamsi elektronika. Del to suvalge kosmiskai astrios sriubos nerem i miegmaisius:)

    Nuostabiai viskas susideliojo sestad vakare, kuomet paziurejom linksmai-gruzova filma “Skritek”, tada is kart ateje prie pagr scenos paziurejom siaudinio velnio sudeginima lygiai 12 val, ir pasinerem i Sol Invictus masyviu bugnu, brandziu gitaru ir is dusios dainavima. Nebuvau klauses Sol Invictus, taciau pasirodymas pranoko visus lukescius, nes labai stiprus ir itaigus.

  2. man be proto viskas patiko: muzika, atmosfera, lietus 🙂 sušlapau, sušalau, bet svarbiausia turėt atsargoj visko, tai ir vaikščiojau su šešiais sluoksniais drabužių…
    Tabor Radosti irgi pramiegojau, nes buvom grįžę į palapines. jei nebūtų buvę taip šalta, dar tikrai būčiau pažiopsojus, gerą mėsą jie ten kapojo… 🙂

  3. P.S.: o į paskaitas tikrai rekomenduoju nueiti. mes buvom dvejose ir labai įdomu buvo beigi patiko, naujų dalykų apie mitologiją sužinojom. visokių anekdotų prisimokiau 🙂 o Jonas Vaiškūnas iš vis fantastiškas žmogus.

Tavo žodis: