Massive Attack nebemassive

Pernai pasirodęs Splitting The Atom EP perspėjo, kad Massive Attack negaluoja.

Ilgagrojis parduotuvėse atsirado vasario 8 dieną. Tad visą savaitę įdėmiai klausomės kas jame vyksta. Nes juk neužtenka pasakyt „šūdas“ ir pamiršti. Nes juk Massive Attack…

Aptariamą albumą Robet Del Naja (tas baltasis dueto narys) iš pradžių (kai Weather Underground jau buvo pabodęs albumui dar nepasirodžius) norėjo diktatoriškai pavadinti Hell Ego Land. Vėliau buvo apsistota ties vokišku archipelagu Heligoland.

Tai kas gi jame vyksta?

Visų pirma 10-ties vagonų traukinys veža (labiau stumia) nemažai high-profile svečių. Tarp jų: TV on the Radio, Elbow, Mazzy Star, Blur vokalistai, jamaikietis Horace Andy (be jo balso nepasiejo nei vienas MA albumas), buvusio grupės nario Tricky (įtariame, kad viršelyje Del Naja bandė nupiešti būtent jį) ilgalaikė bendradarbė Martina Topley-Bird ir kitokio plauko muzikantai nuo Portished gitaristų iki LCD Soundsystem narių.

O be to? Kaip ir nieko.

Modernių įrankių pagalba kruopščiai suprogramuotos dainų aranžuotės skamba matematiškai preciziškai, bet jose nėra to gyvumo iš seniau. Nėra sodrumo. Jos… plastmasinės.

Štai užsimetu legendinį Blue Lines (klausyti Safe From Harm) ir pulsuojanti boso linija iškart priverčia linguoti. Šiandien, kaip ir prieš 19 metų.

Joks iš Heligoland kūrinių taip nebemoka.

Kažką panašaus bando išspausti Girl I Love You, bet ir jis tėra Mezzanine (klausyti Angel) šešėlis.

Net ir mūsų mėgstamiausių naujos plokštelės kūrinių Atlas Air ir Paradise Circus pagrindą sudaro primityvios klavišinių kilpos (nesvarbu, kad sugrotos Damono Albarno), o riebias „bačkas“ keičia plokštieji pliaukštelėjimai (kas išties lengvai nuspėjama, nes nūdien „madinga“). Abejojame, kad gerbėjai būtent šito laukė 7 metus…

Per tą laiką buvo galima pagimdyti du Mezzanine.

Vis dėl to.
Atmetus priekaištus ir pamiršus grupės įpareigojantį statusą.
Albumas juk nėra toks šūdinas, kokį pranašavo minėtas Splitting The Atom EP.
Pažvelkim į jį kaip į visiškai nežinomos grupės debiutinį darbą (nors tai sunkiai įmanoma). Tebūnie atmosfera čia kiek švelnesnė, nei ankstesniuose Massive Attack plokštelėse (nu jo, palyginimai matyt neišvengiami), o jausmų diapazonas siauresnis. Ir vis tiek šis darbas aplenktų daugelį šiuolaikinių elektronikos žvaigždučių veikalų.