Gabriel Morley projektas Logreybeam muzikos padangėje sublizgėjo 2003-ais, kuomet vienas iš jo prodiusuotų remiksų pateko į Merck leiblo kompiliaciją Dosage. Tais pačiais metais po City Centre Offices vėliava pasirodė Gabrielio ir John Twells (plačiau žinomo kaip Xela) bendro projekto Yasume nuostabus albumas Where We’re Fron The Birds Sing a Pretty Song (apie Twin Peaks’ą).
Vyrukai grojo abstraktų idm ir ambient žanrų mišinį, šiltai ir išradingai – būtent taip, kaip labiausiai mėgstu.
Verta paminėti, kad Gabriel Morley iki tol studijavo muzikos kompoziciją Kalifornijos menų institute.
Dar po metų pasirodė debiutinis (jau solo) Logreybeam albumas It’s All Just Another Aspect of Mannerism (po to paties Xela įkurto super kokybiškos muzikos leiblo Type sparnu). Čia Gabrielis iki neatpažinimo dekonstravo muzikos instrumentų semplus ir iš jų klijuodavo savo kompozicijas. Vėl gi, quality stuff. Įsitikinkite patys.
Todėl kiek keistoka, kad naujame albume pasirinkta visai kitokia kryptis. Nors, gal būt tai yra logiška evoliucijos grandinės seka.
Rugpjūčio 20 dieną Muri Records žada išleisti antrą Logreybeam albumą, svajingai užvadintą Perhaps… Tiksliau būtų vartoti veiksmažodį perleisti. Nes originalas dar pernai balandžio mėnesį pasirodė CD-R pavidalu, 150 kopijų tiražu. 33 minutes trunkančiame darbe Gabrielis (kaip patys girdite) tiesiog nusprendė panaudoti savo kolekcijoje sukauptus muzikinius instrumentus visiškai nedarkant jų skambesio. Čia jis pat groja akordeonu, pianinu, violončele, klarnetu…
Rezultatas gavosi lengvas, šiltas, svajingas, kartais panardinantis į apmastymus. Vienur muzika primena Yanno Tierseno darbus (čia tas, kur Amelijai garso takelį darė), kitur girdisi Max Richter, o dar kitur gali atpažinti Michael Nyman įtaką…
Nežinau ar turėčiau, bet vis labiau įsitikinu, kad po visokeriopai išieškotos elektronikos ir kitokių žalčių muzikos evoliucijos kopėčių aukštesniame laiptelyje guli džiazas ir klasika. O kaip atrodo jums?
