Lietuvos roko istorija

2011-aisiais, praėjus pusšimčiui metų nuo lietuviško roko atsiradimo, išleidžiama pirmoji Lietuvos roko istorija. Tiesa, tai – pirmasis toks bandymas, todėl platus skaitytojų ratas, kuriam ši knyga skiriama, neturėtų būti labai griežtas jį vertindamas. Enciklopediniame, tačiau gyvai parašytame leidinyje – muzikologiniai straipsniai, interviu su žymiais muzikantais, esė, pamąstymai, prisiminimai, daugiau kaip 1200 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis ir šiuolaikinėmis fotografijomis, kitomis iliustracijomis. Joje dėmesys skiriamas visoms roko plačiąja prasme atmainoms: kalbinami ir 1960-aisiais, ir 2010-aisiais susikūrusių grupių atstovai. Taip pat trumpai pristatoma ir kaimyninių šalių roko istorija, lyginama su lietuviškąja.

Esminė knygos idėja – roko muzikos negalima atskirti nuo jos ištakų (estradinės muzikos, džiazo, klasikos, klezmerių muzikos, „Fluxus“) ir naujausių eksperimentų, peraugančių į audiovizualinius performansus. Knygoje žodis rokas simbolizuoja ne tik maištą, bet ir jungtį tarp, atrodytų, skirtingų ir niekada nesusitinkančių epochų. Rokas vienija!

Leidinio autoriai – melomanai, su muzika bendraujantys kiekvieną dieną. Knygos sudarytojas, daugelio tekstų ir idėjos autorius – rašytojas, žurnalistas Mindaugas Peleckis, daug laiko skiriantis naujausių roko krypčių, eksperimentinės muzikos tyrinėjimams. Kelių skyrių autorius muzikantas Lukas Devita – senojo roko, hipizmo, psichodelikos, pankroko, roko operų, plokštelių kultūros ir kitų dalykų tyrinėtojas. Žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Kajėnas pateikia pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas įvertina Lietuvos kultūros situaciją. Knygoje spausdinama ir šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju Kardiofonu. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefan Weisser). Pristatome ir jaunų autorių Akvilės Šustavičiūtės, Gintarės Čiuladaitės, Simono Bendžiaus, Aurelijaus Butnoriaus publikacijas.

Šis įrašas – naujai startuojančios Suru.lt rubrikos Lietuvos roko istorija, kurios rėmuose bus publikuojamos ištraukos iš minėtos knygos, pilotinis epizodas.

Atgimimo laikų kronika

Trumpai apžvelgsime, kaip gyventa Atgimimo laikais. Pasitelksime skaičius, faktus ir gyvą žodį, kad suvoktume, jog ši epocha, nors ir trumpa, buvo labai svarbi.

Atšilimas ir Atgimimas

Tarybiniai laikai iš Lietuvos daug atėmė, bet daug ir davė. Kalbant apie muzikinį pogrindį, tarybinių laikų sąlygos buvo idealios maištingam jaunimui kurti.

TSRS (Сою́з Сове́тских Социалисти́ческих Респу́блик) gyvavo nuo 1922 m. gruodžio 30 d. iki 1991 m. gruodžio 26 d., t.y. be keturių dienų 69 metus. Tai buvo šeštadalį gyvenamos planetos dalies užėmęs darinys, turėjęs didžiausią plotą pasaulyje. Aukščiausias TSRS vadovas buvo CK KPSS Generalinis sekretorius (TSRS Komunistų partijos Centro Komiteto vadovas, gensek) – tai buvo svarbiausia pareigybė sąjungoje, ji patvirtinta 1922 m. balandžio 3 d., kai genseku tapo Josifas Stalinas. Iki jo, dar nesant TSRS, 1912-1919 m. Komunistų partijai vadovavo Vladimiras Leninas.

Pirmasis atgimimas TSRS prasidėjo į valdžią atėjus (tapus genseku) Nikitai Chruščiovui (vadovavo 1953-1964 m.). Į valdžią atėjus Leonidui Brežnevui, vėliau – Jurijui Andropovui ir Konstantinui Černenkai, 1964-1985 metai laikyti sudėtingos politinės padėties metais. Vis dėlto ir tuo metu egzistavo muzikinis pogrindis.

Michailas Gorbačiovas (g. 1931) į valdžią atėjo kaip gensekas 1985 m. kovo 11 d. 1990 m. kovo 15 d. jis tapo pirmuoju TSRS prezidentu, tais pačiais metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. M. Gorbačiovo perestroikos dėka TSRS žlugo. Perestroika – ekonominių ir politinių pokyčių, vykusių TSRS 1986-1991 metais, visuma (1985-1986 m. dar tik buvo ruošiamasi pereistroikai).

Perestroikos dėka, 1987 m. Estijoje buvo sukurta programa „Ekonomiškai nepriklausoma Estija“ („Isemajandav Eesti“, sutrumpintai IME – „stebuklas“). 1988 m. Estijoje įkurtas Rahvarinne, Lietuvoje – Sąjūdis, Latvijoje – Liaudies frontas. 1987-1991 m. įvykiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo labai svarbūs ir vadinami „dainuojančia revoliucija“. 1988 m. rugsėjo 11 d. Talino Dainų slėnyje susirinko apie 300 000 estų. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos tautas vienijo „Baltijos kelias“, nusitiesęs 600 km nuo Talino iki Vilniaus.

1989 m. 2200 egz. tiražu pasirodė pirmasis LTSR Mokslinio metodinio kultūros centro, Lietuvos diskotekininkų susivienijimo ir Respublikinio moksleivių estetikos mokslinio metodinio centro leidinys „Melomanas Nr. 1“ (1989 m. sausis-kovas). Šis leidinys, pasak jo sudarytojo Edmundo Žalpio, „išaugo iš Lietuvos diskotekininkų susivienijimo leidžiamų „Ekspresinformacijų““, kurių 1988 m. buvo parengti keturi numeriai.

Nuo „Opus“ iki „Lituanika“ (1979-1988)

Pirmoji „Lituanika“, tapusi Atgimimo laikų pirmąja kregžde, įvyko 1985-aisiais. Iki tol Kaune vykdavo Politechnikos instituto ruošiami „Studentiški balsai“, o Vilniuje pirmuoju tikru roko festivaliu tapo Inžinerinio statybos instituto entuziastų rengtas „Opus“ (1979-1982). 1982-aisiais po estų grupės Paratrust pasirodymo festivalis „Opus“ buvo uždraustas (grupė dainavo „Tula ja, Tula ja, Tula rodina moja“, o scenoje tarp dviejų improvizuotų pasienio stulpų buvo įkomponuotas pakilęs paukštis).

1979 metais vykusiame pirmajame festivalyje „Opus“ pirmąsyk paminėtas žodis „rokas“. Kaip roko grupė tuomet grojo ką tik įsikūręs Saulės laikrodis. 1981-ųjų metų festivalyje „Baltijos jaunystė 1981“, rengtame Lietuvos Filharmonijos, ji taip pat grojo kaip roko grupė. Šį koncertą pasakoja kaip pirmąjį roko koncertą gyvenime prisimenantis Andrius Mamontovas.

Po maždaug trejus metus trukusios tylos (1982-1985), Atgimimas pagaliau atėjo, ir 1985 m. gegužę VRM kultūros ir sporto rūmuose Lietuvos komjaunimo (LLKJS) Vilniaus miesto komitetas ir interklubas „Lituanika“ suorganizavo pirmąjį festivalį „Lituanika“. Jame dalyvavo 15 grupių iš įvairių TSRS miestų, grojo ir roko, ir džiazo kolektyvai. Laureatais tapo Ad Libitum iš Vilniaus ir Metro iš Minsko.

1986 m. gegužės 23-25 d. tuose pačiuose rūmuose įvyko „Lituanika-86“. Prie organizatorių prisidėjo ir LTSR valstybinė filharmonija. Dalyvavo 16 kolektyvų. Dalyvavo legendinės Rusijos grupės Akvarium, Arija, Bravo, kaliningradiečiai 003, latviai Jumprava ir Sipoli, kultinis estų muzikantas Gunnaras Grapsas (1951-2004), lietuvių Antis. Aukšto profesionalaus lygio pasirodymai festivalį „Lituanika-86“ pavertė pirmu ryškiu roko festivaliu TSRS po „Tbilisi-80“.

Dėl festivalio sėkmės „Lituanika-87“ vyko 1987 m. gegužės 19-24 d. didelėje Vilniaus sporto rūmų salėje, kurioje tilpo 5000 žmonių. Organizatoriai liko tie patys. Pasak, Liudo Šaltenio, festivalyje dalyvavo 28 grupės iš TSRS. Šešiuose festivalio vakaruose dalyvavo per 20 000 roko mėgėjų. Pirmos dvi dienos buvo skirtos lietuviškoms grupėms. Festivalis buvo laisvesnis: beveik nesimatė milicininkų ir draugovininkų, roko mėgėjams leista šokti prie scenos (iš parterio išimtos kėdės). Tiesa, muzikos kritikai pastebėjo, kad greta stiprių grupių koncertavo ir silpnesni kolektyvai. Vis dėlto „Lituanika-87“ aplankė ir kultinė grupė Kino, taip pat ne mažiau žinomi rusai Brigada S, Avia, Nautilus Pompilius, latviai Līvi, lietuviai Antis. Geriausi festivalio momentai įamžinti „Melodijos“ plokštelėje „Lituanika-87“ (1988). Į plokštelę pateko grupių Ad Libitum, Opus PRO (Latvija), Nautilus Pompilius, Līvi, Jumprava, G. Grapso vadovaujamos roko grupės, Katedros dainos. Beje, populiarios Katedros dainos Aguonos teksto autorius – poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999) Donaldas Kajokas. JAV televizijos CBS prodiuseris Robertas Andersonas apie šį festivalį sakė: „Amerikietis nepatikėtų, jog roko festivalis vyksta Tarybų Sąjungoje“.

1988 m. rugsėjo 13-18 d. Vilniaus Sporto rūmuose įvyko „Lituanika-88“. Festivalis tapo tarptautiniu Pabaltijo šalių festivaliu. Jame dalyvavo 20 grupių iš Estijos, Latvijos, Leningrado, Lietuvos, VDR, VFR, Lenkijos, Suomijos, Olandijos, Vakarų Berlyno. Tarp jų – garsieji vokiečių pankai Die Toten Hosen (VFR), Vakarų Berlyno Boom Operators. Festivalio organiztorių prizą gavo Foje. Kitų laureatų nuspręsta neskelbti. Šio festivalio metu vyko Sąjūdžio koncertas-mitingas Kalnų parke.

1986 m. rudenį prie LLKJS Vilniau miesto komiteto sukurtas Jaunimo muzikos klubas surengė nemažai renginių; 1988 m. sausį jis buvo perorganizuotas į Eksperimentinį jaunimo laisvalaikio organizavimo susivienijimą „Centras“. Šis 1988 m. gegužę Vilniaus Sporto rūmuose surengė didelį tarptautinį roko muzikos festivalį „Rock forum“. Jame dalyvavo 21 grupė, tarp kurių – tokios legendos kaip rusų Zvuki Mu, Televizor, Čaif, britų Pop Will Eat Itself, vengrai Kampec Dolores.

Iš viso 1988 m. Lietuvoje vyko net keturi stambūs roko festivaliai: Lietuviško roko šventė Kaune, „Kaunas 88“, „Rock forum“, „Lituanika-88“. Mažesnio masto festivaliai vyko Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaišiadoryse.

Lietuvos roko muzikos šventės 1987-1988 m.

Be Roko maršo, ypatingą vaidmenį Atgimimo laikais suvaidino festivaliai „Lituanika“, vykę 1985-1989 m. bei Lietuviškos roko muzikos šventės 1987-1988 m., vykusios Vilniuje ir Kaune.

1987 m. kovo 7-8 d. vykęs Vilniaus roko klubo atidarymas – išskirtinis įvykis. Jo proga buvo išleista nedidukė, trijų puslapių brošiūra, kurioje gana aiškiai buvo apibrėžtos roko klubo egzistavimo būtinybės sąlygos, apibūdintos renginio grupės.

Vilniaus roko klubo atidaryme dalyvavo grupės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos. Lietuvai atstovavo Tigro metai, Tu ir aš, Horoskopas, Dinda Polimantika, Komanda V, Ramybės skveras, Exlibris, Kvadratas, Roko laboratorija, MF, Seifas, Faktas.

Iš Latvijos atvyko grupė Lyviai (taip ji tada buvo pristatyta Līvi), iš Estijos – Hetero, iš Rusijos – Avia. Renginį suorganizavo Lietuvos roko klubų taryba, LTSR valstybinė filharmonija, Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai.

Pasak brošiūros, pirmasis roko klubas TSRS atsirado Leningrade 1981 metais. „Anuo metu ilgai ginčytasi dėl tokių klubų reikalingumo, tačiau jie patys įrodė turį teisę egzistuoti: muzikantai daugiau bendrauja tarpusavyje, roko atlikėjai nesijaučia beglobiais ir niekam nereikalingais – pagaliau jie pasijuto esą kultūrinio gyvenimo dalyviai. Impulsą tam suteikė socialinis, ekonominis ir kultūrinis persitvarkymas šalyje, demokratizavimo procesas, viešumas. Roko klubai įsižiebė Maskvoje, Rygoje, Minske, Odesoje, Kaliningrade, Kazanėje ir kituose miestuose“.

Pirmasis roko klubas Lietuvoje susikūrė Kaune 1986 m. gruodžio pabaigoje (oficialus atidarymas įvyko 1987 m. vasario 6 d.).

„Vilniaus roko klubas gyvuoja nuo 1987 m. sausio 22 d. prie Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų. Paramą jam teikia LTSR kultūros ministerija, LTSR mokslinis metodinis kultūros centras, Vilniaus m. LDT vykdomojo komiteto kultūros valdyba, LTSR valstybinė filharmonija. Klubo tikslas – vystyti roko muziką, rengti koncertus, paskaitas, tvirtinti roko klubui priklausančių grupių programas, gerinti repeticijų sąlygas, propaguoti roko muziką spaudoje, per radiją ir televiziją“.

Tuo metu, 1987-aisiais, Vilniaus roko klubas jungė 23 grupes: Ad Libitum (vad. P.Poškus), Balana (vad. A.Navakas), Blefas (1986, vad. N.Puškorius), Cukriniai avinėliai (1986, vad. S.Sasnauskas), Dinda Polimantika (1986, vad. T.Teiberis), Diskoteka AMICUS (1987, vad. R.Valentas), Exlibris (1986, vad. A. Rakšnys), Etavas (gali būti, jog tai klaida – turėtų būti Etapas; 1986), Faktas (1986, vad. V.Bilevičius), Fojė, Gama (1986, vad. V.Šiškauskas), Katedra, Komanda V (1986, vad. N. Pečiūra), Kvadratas (Zarasai, vad. V.Stauga), Mediumas (vad. I.Berinas), MF (vad. S.Didžiulis), Metalofonas (Zarasai, vad. S.Tumėnas), Roko laboratorija (1983, vad. A.Orlovas), SBS (vad. G.Medziukas), Seifas (1986, R. Kastečka), Tik tiek (vad. K.Mašanauskas), Tu ir aš (1986, vad. A.Skirutis), Veidrodis (1984, vad. M.Šumkynas), roko grupė, vadovaujama A.Kisieliausko (1986).

1988 m. kovo 11-13 d. išleistas tuo metu Kaune vykusios Lietuviškos roko muzikos šventės programos bukletas (organizatoriai – Lietuvos LKSJ Kauno miesto komitetas), kuriame suminėtos šventėje dalyvavusios grupės.

Faktas
Susikūrė 1987 m. sausio 22 d. Vilniuje. Vadovas Arnas Vonžodas.

Ramybės skveras
Įsikūrė 1986 m. Kėdainiuose. Ansamblio dalyviai – broliai Viačeslavas ir Robertas Čerenkovai (gitaros), Romualdas Juodeika (bosinė gitara), Ričardas Švilpa (mušamieji) ir Valdas Gervotauskas (klavišiniai) – iš vieno kiemo, todėl savo grupę ir pavadino gatvės, kurioje gyvena, vardu.

Orkus
Susikūrė 1987 m. rugpjūčio mėnesį Kaune. Vadovas – Darius Dovydaitis, groja sunkųjį roką.

Horoskopas
1986 m. lapkričio mėnesį susikūrė Kaune. Gitara groja Vladimiras Cepliajevas (vadovas), Marius Dūda ir Sergejus Androsovas. Arūnas Mikuckis ištikimas mušamiesiems. Grupės siela, vienintelė dama ir vokalistė – Rima Vaštakaitė. Visi jie labiausiai mėgsta hard roką.

Plackartas
Susikūrė 1987 m. vasaros pabaigoje įsikūrė Vilniuje. Algirdas Andrišiūnas – grupės impresarijus, solo gitara groja Giedrius Kubilius, klavišiniais instrumentais – Robertas Mėginis, bosine gitara – Regimantas Kastečka, mušamaisiais – Viačeslavas Kononovas. Ansamblio solistas – Vitalis Kairiūkštis. Muziką rašo R. Mėginis, R. Kastečka, visų tekstų autorius – V. Kairiūkštis. Groja hard roką, kietą, kaip bendrasis traukinio vagonas plackartas.

Impulsas
Susikūrė 1982 metais Šakiuose. Eugenijus Rutkauskas, Juozas Bacevičius, Rimas Balčiūnas, Einaras Martinaitis, Romas Rėčkus.

Dilema
Susikūrė Telšiuose 1982 metais. Vadovas (dainuojantis) – Virginijus Pažemeckas, kartu su juo bei atskirai dar dainuoja Kęstutis ir Alma Matulytė. Groja Stasys Karalius, Saulius Urbonas, Viktoras Klikna ir Vytautas Veržikauskas. V. Pažemeckui patinka jaunų kompozitorių Gintauto Abariaus ir Kęstučio Lušo, grupių „Studija“ ir „Rondo“ kūryba. Groja soul-funky roką.

Tu ir aš
1986 m. žiemą susikūrė Vilniuje. Vadovas – Arvydas Skirutis (klavišiniai). Juozas Kineris – saksofonas, Artūras Morkvėnas – mušamieji, Artūras Jarmalavičius – gitara, Gintas Banys – bosinė gitara, Gytis Paškevičius – solistas. Grojama roko ir pop muzikos sintezė.

Visi grupės nariai turi muzikinį išsilavinimą. „Tu ir aš“ – pirmos ir įsimintiniausios dainos pavadinimas. A. Skirutis įsitikinęs, kad visi galime kreiptis vienas į kitą „tu“, nes problemos tos pačios, ypač – muzikantų.

Sekmadienis
New wave/pop muzikos grupė iš Mažeikių. 1987 m. išleistas debiutinis albumas (plokštelė) „Namai“. Dabar grupės lyderė – Jūratė Miliauskaitė, o grupei vos susikūrus vadovavo Antanas Dargis. Klavišiniais grojo Jonas Šopa, būgnais – Gintaras Saltuška, gitara – Raimondas Armalas, dainavo Asta Pilypaitė ir J. Miliauskaitė (ji groja ir boso gitara).

„Sekmadienis“ vertintas už profesionalią muziką ir dainuojamąją poeziją. „Sekmadienis“ – nes muzika yra pakylėtas dalykas, ne kasdienis.

Veto
Įsikūrė 1988 m. Kaune. Vienas grupės narių Arvydas Sriubas anksčiau grojo „Tigro metuose“. Groja hard roką su bliuzo elementais, orientuojasi į 25-32 metų klausytoją. Grupei 1987 m. roko šventės metu labiausiai patiko „Antis“, „Medium“, „Roko laboratorija“, „Ad libitum“.

Ad Libitum
Įsikūrė 1982 m. Vilniuje. Grupei vadovauja ir klavišiniais groja Paulius Poškus. Jais groja ir Raimondas Trilikauskis, saksofonais – Saulius Valiukonis, mušamaisiais – Gintautas Baltrukaitis, Artūras Pugačiauskas rūpinasi elektronika. Grojama instrumentinė laisvos formos muzika. Grupei patinka neseniai atsiradusios grupės „Siena“ ir „Drama“. Pasirodė „Opus“, „Studentiškų balsų“, „Lituanika“ festivaliuose.

Utopija
Įkurta 1987 m. Šiauliuose. Neda Malūnavičiūtė groja fleita ir dainuoja. Vytautas Pilipavičius nesiskiria su trombonu, Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius groja klavišiniais.

Laiptai
Įsikūrė 1985 m. gruodį Pasvalyje. Henrikas Balčiūnas, Vygintas Venclovas, Audronis Grincevičius, Valdemaras Rodžius, Antanas Maželis, Romualdas Rauka. Dalyvavo ir pirmojoje lietuviškos roko muzikos šventėje 1987 m. Stengiasi groti taip, kaip negroja niekas.

Taip pat leidinyje aprašytos grupės Rondo, Kardiofonas ir Antis, kurių jau pristatinėti 1988-aisiais nebereikėjo. Skelbiamas 1988 m. sausio pabaigoje Vilniaus sporto rūmuose penkių koncertų metu išrinktas populiariausių 1987 m. dainų dešimtukas, kuriame – grupės Kardiofonas, Rondo, Coda, Faktas, Sekmadienis, Ramybės skveras.

Autorinės dainos respublikinės koordinacinės tarybos pirmininkas Alfredas Kukaitis buklete rašė: „Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje žodis „rokas“ skambėjo nejaukiai, tarsi įvardindamas paslaptingo, gal ne visai mums priimtino reiškinio sąvoką. Tačiau jau tada šio žanro pionieriai, tikri entuziastai būrėsi į grupes, vadinamas „big-byto“ ansambliais, tada buvo padėti pamatai tolimesniam roko muzikos vystymuisi mūsų respublikoje. Vėliau atėjo stagnacijos laikotarpis, pažymėtas nepalankumo, nepasitikėjimo roku žyme. Tuo labiau džiugu, kad šis muzikos žanras išlaikė ir pakilimo, ir nuopuolio išbandymus, vystėsi, tobulėjo. Rokas buvo, rokas yra. Galima tokios muzikos nemėgti, galima ja žavėtis, tačiau negalima roko negerbti. Ir tų žmonių, kurie ištikimi jam. Šiandien nebėra abejonių, kad rokas tampa neatskiriama visos mūsų muzikinės kultūros dalimi. Dabar respublikoje itin palankios sąlygos vystytis rokui, pop-muzikai. Sėkmingai muzikuoja pripažinimą įgiję kolektyvai, kuriasi naujos grupės. Periodiškai vyksta šio pobūdžio festivaliai, konkursai, plečiasi klausytojų ratas. Ši jau antroji lietuviškos roko muzikos šventė Kaune siekia objektyviai atspindėti roko muzikos padėtį Lietuvoje, skatinti grupių kūrybinį aktyvumą, išryškinti ir palaikyti naujus, perspektyvius kolektyvus.“

Roko maršai 1987-1997 m.

Bene svarbiausias roko fenomenas Atgimimo laikais – Roko maršas, vykęs 1987-1989 metais (atnaujintas 1996-1997). Ankstyvieji festivaliai siejosi su Sąjūdžio ideologija, vėlyvieji skatino dalyvavimą visuomenės gyvenime.

„Roko maršo“ idėja kilo grupės Antis lyderiui Algirdui Kaušpėdui po didžiulės sėkmės susilaukusio vieno pirmųjų ir tuo pačiu ryškiausių to meto koncertų – „Kažkas atsitiko“ (1986), kurio metu buvo filmuojamas to paties pavadinimo filmas, vėliau rodytas kino teatruose ir sulaukęs didelio populiarumo. Tai buvo pirmas kartas, kai iš pogrindžio išėjusios roko muzikos legaliai galėjo klausyti tūkstančiai žmonių.

Paskatintas filmo „Kažkas atsitiko“ sėkmės 1986-aisiais, po metų, 1987-aisiais, buvo surengtas pirmasis „Roko maršas per Lietuvą“, kuriame dalyvavo žymiausios to meto muzikos grupės. Dabar jau aišku, kad tai buvo naujas reiškinys ir naujos patirtys tiek muzikantams, tiek žiūrovams. Sumanymas, kad tai turi būti ne lokalus, o keliaujantis renginys, pasiteisino. Naujas roko muzikos reiškinys turėjo didelį pasisekimą ir pritraukė net roku nesidominčius žmones.

Nors „Roko Maršas“ jau 1987 m. savo forma ir naujumu aiškiai išsiskyrė iš kitų to meto renginių, mintys tapatinti festivalį ne tik su muzikos laisvumu, bet ir su apskritai Lietuvos laisvės idėjomis dar nebuvo išsakomos. 1987-taisiais visų masinių renginių ir susibūrimų organizavimas dar buvo akylai stebimas ir kontroliuojamas. Partiniai funkcionieriai, nuo kurių malonės ar priešiškumo priklausė pirmųjų muzikinių renginių likimas, suprato masinių susibūrimų grėsmes sistemai ir neabejotinai žinojo susirinkusiųjų nuotaikas, tačiau anuometinė biurokratija turėjo gerą dalyką – spragas, leidusias apeiti ją sukūrusią sistemą.

Pasak režisieriaus Rimo Bružo, net ir nekeldamas jokių politinių tikslų ar lozungų „Roko maršas per Lietuvą“ 1987-aisiais buvo svarbus vien tuo, jog sutelkė žmones ir kūrė vadinamojo šventinio patriotizmo precedentą, tapusį didžiųjų Sąjūdžio mitingų repeticija.

Antrasis koncertų turas įvyko 1988-ųjų vasarą – tuomet jau buvo įsikūrusi Sąjūdžio iniciatyvinė grupė ir pirmą kartą viešai sostinės Katedros aikštėje pasirodė trispalvė.

1989 m. „Roko Marše“ dalyvavę pankai neatsiribojo nuo politikos (kaip tai įprasta pankų ideologijoje). Taigi „Roko Maršas“ atvėrė iki tol ilgai užsklęstas muzikos ir laisvėjimo duris, išjudino jaunimą veiklai ne tik už save, bet ir už Lietuvą prisidedant prie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio. Pasak subkultūrų tyrinėtojos dr. Egidijos Ramanauskaitės, 1987 – 1990 m. subkultūrinės bendrijos raiškiai įsiliejo į Lietuvos Laisvės Sąjūdį. Jaunimas kitokios gyvenamosios tikrovės poreikį, romantizuotą laisvės viziją išreiškė simboline kūryba (Ramanauskaitė, Egidija. Subkultūra: fenomenas ir modernumas, Kaunas, 2004, p. 87.).

1987 m. „Roko Marše“ grojo grupės Ad Libitum, Už Tėvynę, Katedra, Bix, Foje, Antis.

1988 m. – Antis, Bix, JMK folkloro grupė NAMO, Už Tėvynę, latviai Krasts, estai Krimbel.

1989 m. – Antis, Foje, Naujas kraujas (JAV), Dainava (JAV, Čikaga), Edžio Punkrio grupė (Kanada).

1996 m. – Antis, Bix, Lemon Joy, Dogbones, Biplan, Mountainside ir kt.

1997 m. – Spitfire, Blues Makers, Gin‘Gas, Ruination, Dr. Green, ŽAS.

1990 m. „Melodija“ išleido plokštelę „Roko maršas per Lietuvą‘89“, kurioje buvo šios dainos:

Foje – Aš gimsiu rytoj – (Andrius Mamontovas)
Naujas kraujas – Lietuva yra OK – (m: Loreta Grikavičiūtė; ž:Andrius Kulikauskas)
Naujas kraujas – Ašarėlė – (m: Loreta Grikavičiūtė; ž:Andrius Kulikauskas)
(E. Punkrio grupė) – Kodėl? – (E. Punkris)
(E. Punkrio grupė) – Kaime – (E. Punkris)
Dainava – Aš žinau – (m: Darius Polikaitis; ž:Brazdžionis)
Dainava – Tik po audros – (m: Darius Polikaitis; ž:Brazdžionis)
(E. Punkrio grupė) – Kareivėli – (m:E. Punkris; ž:V. Povilionio)
Antis – Lietuvos valstybė – (m: Kaušpėdas/Ubartas/Rakauskas/Augustinas; ž:Kaušpėdas) – 5:19