Leningrad Vilniuje arba
visokį šūdą mėgsta mūsų liaudis

2011-11-08      9 KOMENTARAI  


Ленинград
pirmą kartą mano akiratin pakliuvo, kuomet išgirdau albumą Пираты XXI Века. Smagus dalykėlis. Iki šiol laikau jį geriausiu grupuotės kūrybos vaisiumi. Aišku, pirmiausiai chuliganai pritraukia dėmesį riebiais keiksmažodžiais. Bet net atmetus juos ir muzikos primityvumą Leningrad yra tiesiog smagūs. Juk ska ir punk muzikos esmė ne įmantrume, ania?

Suvokiu, kad dažnas lietuvis yra priešiškai nusiteikęs rusiškos muzikos atžvilgiu apskritai arba iš principo. Kiti šiaip pajuokauja: „Ir taip negaliu pakęst rusiškos muzikos, o šiandien įlipęs į mikruškę turėjau klausyt Rachmaninovo, Čaikovskio, Šostakovičiaus ir visokių Rostropovičiaus atlikinėjimų. Kitą kartą važiuosiu su trūliku“. Bet, mano galva, Ленинград be jokio sąžinės graužimo galėtų klausytis tie, kuriems patinka (patiko?) dr.Green grojama arba Baltic Balkan leidžiama muzika (nes juk nuo ska  ir klezmer  ir world – pusė žingsnio).

Tiesa, nuo minėto 2002-ųjų albumo Ленинград populiarumo kreivė vis labiau linko žemyn. Nors, ko gero, tinkamesnis žodis būtų ne „populiarumo“, o „originalumo“ (kreivė). Juk, nepaisant grupės sugebėjimo išreikšti esmę trijų žodžių pagalba (pvz. пиздец нахуй блять), ir Šnuro vis labiau kimstančio balso, keiksmažodžiai ilgainiui pabosta. Tad akivaizdu, kad išsekinti saviplagiato vyrukai nusprendė uždaryt kioskelį.

O štai šiemet sugalvojo išlįst iš po lapų ir balandį paleido ryžą albumą. Jame pagrindinė herojė (Julia) buvo įdarbinta jau pilnu vokalistės etatu. Smart move. Juk Šnurui reikia pailsinti gerklę per koncertus. Kitas reikalas – ar atsirastų tinkamesnė sterva, galinti be skrupulų traukti я так люблю, когда большой и толстый хуй во мне? Bet gerklę turi gerą, nepasiginčysi.

Nepraėjus ne pusmečiui pasirodė dar vienas diskas. Kita naujovė aptinkam abejuose albumuose – pastebimai lengvesnis/lėtesnis grojimas ir daugiau elektronikos. Bet taip saikingai saldžiai.

Prieš koncertą spėliojau, kokią publiką pamatysiu? Tikėjausi solidesnių dėdžių. Rusakalbiu, savaime suprantama, bet tokių labiau prie bajerio, pakankamai išsilavinusių. Juolab, kad hipsteriškas jaunimas tą patį vakarą turėjo alternatyvą – kitame upės krante žadėjo groti Jazzanova.

Prašoviau tik trupučiuką. Iki tol nebuvau matęs tiek daug suaugusių marozų vienoje vietoje. Borios, Kalianai, Seriožos ir kitokie sėkmingi Gariūnų verslininkėliai, matyt, apsilankymą elitinės Rusijos grupės koncerte laikė prestižo reikalu. Pasidabinę megztukais, telniažkom, odiniais kurtakais ir būtinai cepūrom ant kalko kai kurie jų atsivedė ir savo kiaunes. Juk ne kasdien Vilniuj tokia šventė. Juk Leningrad – tai praktiškai Michail Krug, Rozenbaum ar Liube!
„Nu bet pochuj, apsimeskim, kad jų nematom“, – kuždėjo optimistas manyje.

Maždaug pusę devynių užgrojo triumfalinė introdukcija. Jai pasibaigus į sceną įžengė jau iki pusės išsirengęs dėdė Sergėjus su šobla. Minia žmonių, jofana! Visi 15. Mintyse pagailo organizatorių „prigirdyk tu tiek snukių…“. Bet empatija greit pasibaigė suvokus, kad Galaxy salė yra mažiausiai pusantro karto perpildyta ir kvėpuoti nelabai yra kuom.

Svečiai iš Piterio pradėjo nekukliai ir nestabdė iki pabaigos (hitų prasme). Užtat keliskart stabdė koncertą. „Сейчяс сделаем 10 минут перерывчик, жарко тут у вас. Мы пойдем, бухнём – вы тоже можете. А то задохнёмся тут все нахуй“, – atviravo ponas Sergėjus jau po 9 dainų, trumpų kaip vyriškas orgazmas (tepraėjo 30 minučių).

Sugrįžę dėjo antrą raundą. Šis buvo intensyvesnis (įvertinkit grojaraštį žemiau). Bet sportininkams iš pirmų eilių jau buvo pakakę ir pirmo. Varvėjo prakaitu ir bandė atgauti kvapą. Grupė, tuo tarpu, dirbo profiškai. Kiekvienas – savo amato kalvis. Ypač smagus pučiamųjų kvintetas.

Dar po 20 minučių (kitaip – šešių gabalų) šniurelis pasiūlė tą vakarą, kaip ledo rytuly, sužaisti trim keliniais.
Sugrįžę dar po 10 minučių – sugrojo setą iš naujesnių kavalkų. Kažkuriuo metu vienas „futbolininkas“ (iš redakcijai žinomos grupės) pajuto nenumaldomą poreikį pašokti ant scenos.

[nggallery id=447]

Pavydėjau…

Po trečio kėlinio Šnurovas pareiškė, kad visi juk esam suaugę žmonės ir patys viską suprantam – jie dabar trumpam nulips, o vėliau sugrįš ir sugros bisą.
Antras bisas taip pat buvo.
Jo metu grupė, tradiciškai, pasielgė labai taktiškai. Nes juk baigti koncertą traukiant Где ваши руки? Бейте в ладоши, суки!  galėtų pasirodyti šiek tiek offensive publikos atžvilgiu, tad jie pasiūlė apsikeisti vietomis. Publika dainavo, o tie sukos ant scenos plojo. Fair play.

Labiausiai pasigedau šito:

Išeinant iš Forum Palace prie įėjimo stovėjo greitoji. Ligonis į ją jau buvo įsodintas. Su antrankiais. Visai nenustebau.

Grojaraštis:

1-й тайм
00. Триумф
01. Когда нет денег
02. МДМ
03. Группа крови
04. Сладкий сон
05. Дикий мужчина
06. И больше никого
07. Пару баб
08. Дачники
09. Нет и еще раз нет

2-й тайм
10. Я свободен
11. WWW
12. Бляди
13. Огонь и лёд
14. День рождения
15. Терминатор
16. Менеджер

3-й тайм
17. Распиздяй
18. Паганини
19. Любит наш народ
20. Хуямба
21. Надоел
22. Про любовь
23. Без тебя

24. Прогноз погоды
25. ИТД
26. Первое свидание

27. Где ваши руки

 

Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: kuomet ant scenos 15 žmonių? nachuj nereikalinga!
Trukmė: 9/10 (~2 val. įskaitant pertraukas – puikus rezultatas tokio intensyvumo pasirodymui)
Kaina: 65-175 Lt
Alus: baigėsi per anksti, dėdės urlaganai turėjo mojuoti tuščiais kokakolos buteliukais (stikliniais!)
Publika: 1/10 (saugumo jausmo nesužadino)
Gražių merginų: nulis

Bendras: 7/10

 

Foto: Alexandr L.

[nggallery id=448]

Bangos Koncertai Sūru

9 Replies to “Leningrad Vilniuje arba
visokį šūdą mėgsta mūsų liaudis”

Leave a Comment

Your email address will not be published.