Jean-Michel Jarre – koncertas visai šeimai

2016-11-05      3 KOMENTARAI  


Jean-Michel Jarre vardas be jokios abejonės bus įrašytas į elektroninės muzikos enciklopediją pastorintomis raidėmis. Vien už jo 40 metų (nors greičiau pirmųjų 20) veiklos nuopelnus. Greta tokių grandų kaip Tangerine Dream, Kraftwerk ar Yello.

Ir nors Žanas-Mišelis nutolo nuo pradinių tėvynainių Pierre Henry ir Pierre Schaeffer avant-garde bei musique concrète idėjų ir pasuko liks saldesnio, beveik ant kičo ribos balansuojančio skambesio – didžiausi laurai jam priklauso už elektroninės muzikos išpopuliarinimą plačiųjų masių tarpe. Žaras (tris kartus!) pagerino savo paties 1979 metais pasiektą koncertų lankomumo rekordą, užfiksuotą Gineso knygoje (atitinkamai 1,5 mln. [1986], 2,5 mln. [1990], 3,5 mln. [1997]).

Tad jam dabar (beveik) viskas atleistina. Net apgailėtinas bandymas flirtuoti su šokių muzika priešpaskutiniame albume Téo & Téa [2007].

Suprasdamas, kad šitaip korta neina, gudrus prancūzas sugalvojo įrašyti „konceptualų“ albumą. Tam tikslui prisišaukė kelis tuzinus kviestinių high-profile vardų – nuo senų/legendinių Pet Shop Boys, Gary Newman, Vince Clarke, Laurie Anderson, The Orb, jau minėtų Tangerine Dream ir Yello (šitie užcementuos JMJ reputaciją) iki nūdienos aktualių nebenaujokų Fuck Buttons, M83, Air, Moby, Jeff Mills, Gesaffelstein (šitie – pristatys JMJ jaunajai publikai). Beje, pastarojo pasirodymas Vilniuje iki šiol yra mano geriausias matytas vienos minutės koncertas.

Keturis metus keliaujant ir apsilankant kiekvieno kviestinio svečio studijoje buvo įrašytas albumas Electronica 1 [2015], tiksliau, pirmoji jo dalis užvadinta The Time Machine.

Electronica 2 [2016] antroji dalis buvo pavadinta The Heart Of Noise.

Mano galva Žanui Mišeliui beveik pavyko apjungti savo ir svečių skambesį, išsaugojant kiekvienos atstovaujamos pusės unikalumą. Nors ne visi su šia nuomone sutinka. Albumai, aišku, ne vientisi. Bet, atsižvelgiant į dalyvių gausą ir įvairumą, kitaip ir negalėjo būti.

Lapkričio 3 dieną JMJ jau trečią kartą atvyko į Lietuvą (pirmas buvo Vilniuje [2008], antras – Kaune [2011]). Šįkart – Electronica World Tour rėmuose. Su sąlyga, kad pirmus du kartus JMJ koncertuose nebuvau, nutariau apsilankyti Kauno Žalgirio arenoje.

Sprendžiant iš žiūrovų parduodamų bilietų kainų ir vėliau pamatytų tuščių arenos sektorių – koncertas nebuvo anšlaginis. Šaltiniai teigia, kad pamatyti prancūzo šou susirinko apie 6000 žmonių.

Pradėjęs kiek po pusės devynių Žaras scenoje pasirodė su dviem pagalbininkais: jam po kairę sintezatorius maigė Stefanas, o dešinėje būgnus mušė Klodas. Pats maestro buvo apsistatęs įvairiais sintykais, analoginiais moduliatoriais, turėjo tą tokį permatomą „stalą“ kaip pas Bjork ir iš kelių kampų buvo filmuojamas kamerų. Pagrindiniai šou elementai – masyvūs, judantys apšvietimo blokai – atrodė minimalistiškai, tvarkingai ir, svarbiausia, tikrai įspūdinai. Panašų minimalizmą 2007 metais Vilniaus Siemens arenoje propagavo Pet Shop Boys, pristatydami albumą Fundamental [2006] (jei kas buvot, suprasit apie ką kalba, jei ne – kažkiek pagelbės Ryčio nuotaukos).

Kartais prancūzas kamerą prisitvirtindavo sau ant galvos, šitaip publikai leisdamas matyti, ką pats mato. Tokie vaizdai, demonstruojami ekranuose, su papildomai pritaikytais LSD filtrais sukurdavo gan trippy efektą, kaip kokiam Enter The Void.

Koncertas prasidėjo trimis naujais numeriais, o ketvirtuoju buvo pateikta klasika – antroji Oxygène dalis. Iki šiol pamenu, kaip tarybinė televizija naudodavo šį ir kitus kūrinius kaip foną orų prognozių bei kitose vinjetėse. Ir tai ne minusas, o pripažinimo ženklas. Kas galėtų atsispirti šiai staccato greitašaudei?

Nepaisant naudojamų technologijų įspūdingumo neapleido jausmas, kad Žanas Mišelis tikrai yra atitrūkęs nuo realybės, nebespėja žengti koja kojon ir nebejaučia zeitgeist pulso (tiesą sakant, jau senokai). Tad lyginti iš esmės tomis pačiomis technologijomis varomo Nine Inch Nails koncerto su JMJ – man neapsiverstų liežuvis. Tiesiog muzikinė mintis, slypinti už muzikos, visai kitame lygmeny. Bet, ei, nepamirškime, kad ponui Žarui šiemet sukako 68! Esu tikras, kad nedaugelio iš mūsų tėvai ar seneliai šitaip pastrikinėtų ant scenos.

Kaune pristatytas grojaraštis nesiskyrė nuo to, kas anksčiau buvo atlikta Taline, Helsinkyje, Briuselyje ar Diuseldorfe. Išskyrus tai, kad kai kuriuose miestuose pabaigoje nepridėjo Rendez-Vous IV.

Man, aišku, labiausiai patiko „laiko patikrinimą atlaikę“ numeriai: abu Oxygenai, abu Équinoxe ir labiausiai – Souvenir de Chine. Štai tas, 1982-ais lėktuve iš Kinijos koncertų skrendantis, trisdešimt ketverių Žanas Mišelis gal būt ir galėtų minties galia pasivaržyti su Trentu Reznoru.

Tuo tarpu Kauno publika labiausiai įvertino gabalą Zero Gravity. Tiksliau šio gabalo Above & Beyond remiksą. Nors pastarasis turi mažai ką bendro su albume esančia versija (beje, tai vienas paskutinių Edgaro Froese darbų prieš mirtį).

Neilgai trukus PSB su Brick England ant kojų sukėlė likusią Žalgirio arenoje susirinkusios publikos dalį. Silpniausios pasirodymo dalies nominacijoje užtikrintai laimėjo Glory. Tai buvo visiškas fiasko, prilygstantis bet kokiai Coldplay koncerto vaivorykštei. Arba dar blogiau – tam nesusipratimui, kurį David Guetta šiemet pademonstravo per pasaulio čempionato atidarymą Paryžiuje. Plojo ir šoko visa Žalgirio arena.

Koncertui dar neįpusėjus Monika iš 15min skaitytojams papasakojo, kaip „elektronikos pradininkas Jeanas Michelis Jarre’as Kaune pristatė kvapą gniaužiantį muzikos ir šviesų šou“. Po keliolikos minučių jai suskubo antrinti Iveta iš Komjaunimo tiesos patvirtindama, kad „Jarre’as Kaune sukūrė įstabų elektroninės muzikos, šviesų ir lazerių šou“. Delfi taip pat netruko pareiškęs, kad „elektroninės muzikos didmeistris J.M. Jarre’as lietuvius skandino į užburiančių garsų, šviesos ir efektų jūrą“. Tad kas man belieka? Esu praktiškai priverstas palinksėti, jog tikrai buvo daug garso ir šviesų.

Ko gero reikėtų pabrėžti, kad Fuck Buttons, M83 ir Gesaffelstein blogai atliko savo užduotį (pristatyti JMJ jaunesniai auditorijai), nes susirinkusios publikos tarpe dominavo tie, kam per trisdešimt. Kitą vertus – dėl to jaučiausi gan jaukiai neapleidęs komforto zonos.

Grojaraštis:
01. The Heart of Noise, Part 1
02. The Heart of Noise, Part 2
03. Automatic, Part 2
04. Oxygène 2
05. Circus
06. Web Spinner
07. Exit
08. Équinoxe 7
09. Conquistador
10. Oxygène 8
11. Zero Gravity (Above & Beyond Remix)
12. Souvenir de Chine
13. Immortals
14. Brick England
15. The Architect
16. Oxygène 4
17. Glory / Équinoxe 4
18. The Time Macine

19. Oxygène 17
20. Stardust
21. Fourth Rendez-Vous

 

Foto: Rytis Šeškaitis

Performansas: 8/10
Garsas: 9/10
Šviesa: 9/10
Trukmė: 10/10 (~100 min.)
Kaina: nuo 45 EUR
Alus: 2,5 EUR / 0,5 l
Gražių merginų: daugiau liko Vilniuje

Štai taip viskas atrodė Sonar festivalyje Barselonoje (praktiškai taip pat buvo Kaune)

Bangos Koncertai Sūru

3 Replies to “Jean-Michel Jarre – koncertas visai šeimai”

Leave a Comment

Your email address will not be published.