„Išpažintys“ bando, bet nešokiruoja

2012-03-16        

Panelė Moriguči - patenkinta keršto planu

Oi, kaip šitas filmas prašosi pripažinimo. „Dar vienas šizovas azijietiškas trileris“ ar „visiškas nukrypimas“ – tokių frazių laukta, negali nejusti kaip dėl tokio apibūdinimo plušo filmo režisierius su komanda. Vaikai žudikai, keršyjanti mokytoja, paauglių žiaurumas – atrodo, yra visi reikiami elementai. Bet filmas iki padoraus taip ir nedatraukia. Lieka keistoko japoniško wannabe psichologinio trilerio pakopoje ir per norą pamandravoti veltui iššvaisto neblogą istoriją. Panelė mokytoja Moriguči per paskutinę savo pamoką prieš išeinant iš darbo pasiguodžia dėl nužudytos keturių metų dukros ir du savo mokinius įvardija žudikais. Visas filmas – jos veiksmo pasekmės, pasakojamos iš kelių skirtingų veikėjų perspektyvos. Siužetas toks, iš kokio Chan-Wook Park ar Takeshi Kitano būtų susukę kraują stingdančius trilerius, bet naujokas Tetsuya Nakashima viską pateikią kaip prabangų, bet mėgėjišką muzikinį vaizdo klipą – prislopintos spalvos, sulėtinti vaizdeliai, nuolat grojanti muzika ir nulis emocijų. Viskas taip lėta, sterilu ir atitraukta nuo žiūrovo, kad šiam visiškai nusispjaut, ar vietinis japonas tepasi sumuštinį, ar pjausto nekaltas nepilnametes.

5/10

via 3eilutes.lt.

Ašaros Kinas

Leave a Comment

Your email address will not be published.