Keista, bet Marijos žemės gyventojai, pasirodo, mėgsta paprastas ir nesudėtingas romantines komedijas. Keista, nes iki šiol buvo pastebimas polinkis į šlykščiojo siaubo filmus. Buvo, kol „Pagirios Las Vegase“ („The Hangover“) nesugeneravo virš 700 tūkst. litų pajamų, o šiuo metu ją sparčiai vejasi „Bjauri tiesa“ („The Ugly Truth“), dar šią savaitę pretenduojanti perlipti per pusę milijono. Dėl pastarojo stebėtis gal ir nereikėtų: ne dažnai pasireiškiantis režisierius Robertas Luketicas, atsimenant „Legalią blondinę“ („Legally Blonde“) ar „Ne anytą, o monstrą“ („Monster-in-Law“), tokius filmus drąsiai gali vadinti savo specializacija. Visi jie, bent jau už Atlanto, susižėrė solidžius pelnus. Pagrindiniais aktorių kolektyvo smuikais groja Katherine Heigl ir Gerardas Butleris.
Mano pirmajai pažinčiai su Katherine seriale „Rozvelas“ („Roswell“) greit sukaks 10 metų. Per didžiąją jų dalį, su garsesnės nusirenginėjimo scenos „100 merginų“ („100 Girls“) gūdžiais 2000-aisiais išimtimi, Heigl pavardės iš esmės negirdėjome. Aktorės karjera ir honorarai kaip ant mielių išaugo prie porą metų, kai į populiarumo viršūnę įkopė serialas „Grei anatomija“. Draminius personažus 30-metė amerkietė vaidinti moka. Tuo tarpu „Bjaurios tiesos“ tose scenose, kuriose reikėjo “paklounuoti” (nuo žodžio “klounas”), Katherine toli gražu nebuvo įtikinanti. Jos įkūnyta Ebė žymiai geriau jautėsi scenose, kuriose gausu dialogų. Negalima atmesti ir to varianto, kad čia suveikė ir mano stereotipai, pripratę prie ankstesnių K. Heigl vaidmenų.
Gerardo Butlerio situacija kiek kitokia. Nors mums jis labiau pažįstamas iš veiksmo filmų, kur galima išskirti antrąją „Kapų plėšikės Laros Kroft“ dalį („Lara Croft Tomb Raider: The Cradle of Life“) , „300“ ar „Rokenrolą“ („RocknRolla“), tačiau ir „gyvenimiškesni“ filmai, kaip „P.S. Myliu tave“ („P.S. I Love You“) ar „Nimės sala“ („Nim’s Island“), aktoriui pasiduoda nesunkiai. „Bjaurioje tiesoje“, mano nuomone, nors istorija labiau sukosi apie Ebę, tačiau būtent Gerardo herojus Maikas tapo filmo varikliuku.
Kas yra „Bjauri tiesa“? Tai žinojimas, kad idealaus pasaulio nėra, todėl du visiškai skirtingų charakterių žmonės galiausiai supranta, kad, nepaisant savų įsitikinimų, nusistatymų ir priešiškumo, jie yra skirti vienas kitam. Sena kaip pasaulis tema, pasakysite. Tikrai taip, tačiau ,apvyniota keletu nešvankių juokelių, pagardinta kvailokomis komiškomis situacijomis bei laiminga pabaiga, ji tampa lengvai suvalgomu saldainiu, kurio skonis įtinka daugeliui.
Kadangi filmas netraukia į „teen movie“ kategoriją, kūrėjai ėmėsi įvairiausių priemonių, kad žiūrovų auditorija taptu kuo platesne. Todėl garso takelyje tarp įvairių atlikėjų rasime net Natashos Bedingfield bei Kate Perry pavardes. Nepaisant to, kad filmas nagrinėja santykius tarp skirtingų lyčių ir nevengiama gausių užuominų bei kalbų apie „aną galą“, nuogų moterų krūtinių mylėtojai bus visiškai nuvilti. Lygiai taip pat nerasime nei vienos smurto scenos, nors, atrodytų, atsiradusi dviejų vyrų konkurencija lengvai gali peraugti į bent minimalų sniukiadaužį.
Nostros įvertinimas – 6/10. Ar filmas kuom nors išsiskiria iš tokio žanro kino juostų? Ne. Ypatingas scenarijus? Tikrai ne. Aktoriai pretenduoja į „Oskarus“? Irgi ne. Tačiau kai lauke lietus, dargana, vėjas ir kitos negandos, „Bjauri tiesa“ tau ir tavo antrajai pusei gali tapti vienkartiniu šilumos spinduliu. Bet tik vienkartiniu, nes dukart žiūrėti tokį filmą kenkia sveikatai.
