Besiklausant Proper Heat „Chapter One“

2012-07-03      3 KOMENTARAI  

Vakar pasirodė debiutinis vilniečių trijulės Proper Heat albumas Chapter One. Keistas jausmas, kuomet į tave kreipiasi britų leiblas (Nang Records) prašydamas atsiliepimo apie lietuvaičius.

Įžanginis disco groove Just a Little Bit, dar šiemet sausį išleistas singlo pavidalu, leidžia tikėtis, kad albumas bus optimizmo prifarširuotas užtaisas. Ypač žinant, kad toliau sąraše – seni pažįstami We Are Ready ir The Move.

 
Klasiškas viršelis tik sustiprina šį įspūdį.

Deja, mano viltims nėra lemta išsipildyti. Jei pirma albumo pusė su vokalais – tai antra labiau instrumentinė. Tačiau net ir ne tai liūdniausia. Gal būt tai tėra vienintelio mano bėda, bet iš ankstesnės grupės veiklos tikėjausi kitko. O būtent – tokio porno vaibo, kurį paduoda New Found Land savo darbuose.

 
Arba Todd Terje balearic disco nuotaikų. Arba The KDMS flirtavimo, ar Faze Action pozityvumo…
Bent jau tokios krypties tikėjausi iš pirmų grupės viešintų gabalų bei matytų gyvų pasirodymų (gal kokie 4 susidarytų sumoj).
Bet grupė nusprendė kitaip. Jie pasinėrė į buko house seklumas ir aš tiesiog negaliu susitaikyti su šia mintimi. Taip, žinau, kad man – pripažintam kritikui, muzikos žinovui ir apskritai „žinomam Lietuvos muzikos etalonui“ – nevertėtų būti tokiam subjektyviam ir pasiduoti emocijoms. Tačiau juk muzika ir yra jausmai. Ir apskritai, blia – eikit rašyt savo blogų!

Dar prieš metus sufleravau grupei, ką jiems reikėtų daryti:

Nauja kokybiškos šokamos disco-pop muzikos viltis Lietuvoje. Pagaminta iš senų „resursų“ – trijulę sudaro Vitalijus Rodevič, Martynas Moška ir Karolis Ramoška. Jei pirmasis saksofonistas/klavišininkas jau kažkiek žinomas iš veiklos South Express komandoje, o antras daugeliui pažįstamas kaip Martin Virgin, tai grupės veidas Karolis yra tikras atradimas. Jis – “frontmenas” tikrąja to žodžio prasme. Manieringi judesiai scenoje, spinduliuoja charizma, puikus ir išskirtinis vokalas. Abiejų grojikų ir dainininko tandemo kūryba, kaip ir dauguma space disco, balearic, house muzikos, pasižymi optimistiškomis šokamomis nuotaikomis. Girdinant Karolio balsą – PH norisi lyginti su George’o Michaelo geriausiais darbais (pvz. Precious BoxPatience [2004] albumo). Aišku, kokybės prasme dar šiek tiek trūksta ir jaučiasi tas „lietuviškas provincializmas“. Tad norėtųsi palinkėti peržengti save.

Kita alternatyva būtų sekti GusGus (ypač albumo 24/7 [2009]) pėdomis. Juolab, kad Karolis turi kažką bendro arba gal net gali būti geresnis nei Daníelis Ágústas Haraldsonas.

 

Įsivaizduojat? Proper Heat paduoda tokį perliuką:

 
Arba dar riebiau:

 
Taigi užsienis susileistų… O ir aš šokčiau patenkintas.

Ne nu, nesakau, kad albumas blogas. Klausosi gerai, suprodiusuota kokybiškai ir viskąten… Bet jau mėnesį gyvenu su juo ir man ta nuotaikų kaita neleidžia jaustis komfortabiliai. Tikiu, kad tai ne atsitiktinumas ir grupė būtent taip ir norėjo. Tačiau dėl šios priežasties albumas nėra vientisas ir bijau, kad toks neapsisprendimas (kuo tu nori būti: disco star ar vaikytis deep (Vilnius) house madą?) gali atbaidyti.

Karoliui liūdesys netinka prie veido. Svajingas Higher ir melancholiškas No You In Tomorrow yra geri numeriai, bet juk akivaizdu, kad frontmenas nori šypsoti ir sproginėti užvedinėdamas publiką šokiui. O In This World mane apskritai išgąsdino. Pradžioj pamaniau, kad net ne ponaitis Ramoška dainuoja. Čia buvo bandyta lygiuotis į dOP?

 

Aišku, sveikinu chebrą užfiksavus pirmą kūrybos periodą.
Tikiuosi, kad antras albumas bus geresnis.

Bangos Šviežia

3 Replies to “Besiklausant Proper Heat „Chapter One“”

Leave a Comment

Your email address will not be published.