Apie SOHN verksmus

2014-11-27      10 KOMENTARAI  

SOHN_-_Tremors

Dar pavasarį išgirdau pažadą „atvešim DIDELĮ atlikėją“. Kai paslapties šydas buvo nuleistas paaiškėjo, kad tai yra… SOHN. Pirma mintis: „wtf?!?“ (apie tokį nebuvau girdėjęs). Ko gero, jis laikomas didžiuoju dėl to, kad pavadinimą užsirašo CAPSais.

Bandžiau klausyt albumą. Jau nuo pirmo Tempest garso (ola-ola) supykino. Bet aš juk užsigrūdinęs – prisiverčiau ištverti visas 40 minučių. Kadangi ugdyt valią reikia – panašiai kankinau save dar kelissyk.

Ir visos šios procedūros tik tam, kad įsitikinčiau, kad SOHN yra eilinė James Blake ar Jamie Woon kopijos kopija. Snargliuota muzika tokiems pat apsisnargliavusiems šalikiniams. Tik neįsižeiskit, tai mano nuomonė (ne vertinimas), ji neprivalo sutapti su jūsiške.

Tokios muzikos (tik su kiaušais) pavyzdžių yra daug. Pirmas šaunantis galvon – kad ir FKA twigs.

Ir net nebadysiu ieškoti geresnio SOHN apibūdinimo už tą, kurį parašė Pitchfork – „Tremors is actually kinda intriguing in a “canary in the coalmine” sort of way“. Žurnalas įvertino albumą penketu (dešimtbalėje sistemoje). Mano galva – sąžiningai.

Aišku, negalima sakyti, kad viskas tame albume yra blogai. Man patiko viena daina. Ji vadinasi Paralysed. Patiko gal stiprokas žodis. Bet gabalas išsiskiria kitų fone, nes be visų tų pigių beats blizgučių yra nuoširdžiausias ir kažkiek primena Jay-Jay Johanson (tai pliusas), o iš tolo (pritempiant) – net Radiohead.

 

Nuoširdžiai nesuprantu, už ką SOHN buvo nominuotas Independent Music Awards nominacijoje Independent Breakthrough of the Year? Turint omeny faktą, kad Christopher Taylor (toks vardas įrašytas SOHN pase) septynis metus [2005-2012] muzikavo savo solo projekte Trouble Over Tokyo, nominacija tampa tokia pat komiška kaip prieš kelis metus metų naujokais pripažinta grupė The Ball and Chain (tai toks šeimyninis dviejų lavongrupių Skamp ir InCulto hibridas). Nesistebiu, kad SOHN netapo minėtos nominacijos nugalėtoju, nors reikia pripažinti, kad London Grammar – ne ką geresnis pasirinkimas.

Bet labiausiai mane stebina tai, kad 2013 balandžio 19 dieną SOHN pavyko pasirašyti sutartį su legendine 4AD leidykla (už tai jiems -5 karmos taškai). Anglo-austrui neabejotina nauda, bet kas iš to mano mėgstamam leiblui?

Vienintelis mano sugalvotas „pateisinimas“ – klubo Exit modelis. Skubu aiškinti, ką turiu omeny. Yra toks netalentingas veikėjas DJ Jovani (pase Jonas Nainys). Bet Ignas IV (tai toks vadybininkas, manantis, kad yra didžėjus) žino, kad anas tipo yra gražus. Antras stato pirmą prie pulto ir tuomet visos Kauno mergos ateina pažiūrėti gražaus bičo (reikalavimai iš kolonėlių sklindančiai muzikai šiuo atveju nėra pirmos svarbos reikalas). O, kaip žinia, ten kur daug mergų – ateina daug bičų. Štai tokia paprasta sėkmės formulė.

Labai noriu tikėti, kad 4AD iš tikrųjų kažką atrado SOHN muzikoje, o ne vien susiviliojo dabar ant bangos esančios snargliuotos muzikos perspektyva.

P.S. Nepublikavau šios rašliavos anksčiau, nes nenorėjau jums gadinti „šventės“. Bet po vakar jau galima.

Bangos Šviežia

10 Replies to “Apie SOHN verksmus”

Leave a Comment

Your email address will not be published.