„OMG OMG HARRY IS BACK“, – klykdami griebiame į rankas kalendorių, atsidarome kompiuterių beigi išmaniųjų telefonų dienotvarkių tvarkykles ir jose visa kaip pasižymime taipogi užsiremaindiname lapkričio 19 dieną – tada į pasaulio ir Marijos šalies kino teatrus sugrįš Hario Poterio ir Valdovo Voldemorto kova, kuri žada būti tokia tamsi, niūri ir įtempta, kad filmo kūrėjams teko rimtai susirūpinti, ar pavyks gauti PG-13 reitingą, kurio ankstesnės Poteriados ekranizacijos nėra peržengusios.
„Haris Poteris ir Mirties relikvijos“ („Harry Potter & The Deathly Hallows“) – septintoji ir paskutinė J.K. Rowling knyga. Skaičiuodama pelną po„Haris Poteris ir Netikras princas“ sezono, „Warner Bros.“ kinokompanija negalėjo praleisti dar vienos progos neblogai pasipelnyti, todėl, pareikšdama, kad paskutinė ekranizacija bus ypatingai artima knygai, nusprendė šią istoriją papasakoti perskirdama ją į du filmus. Žiūrime treilerį ir pradedame jausti didžiulį alkį, kurį mažiausiai porą kartų malšinsime už 5 mėnesių.
Beje, jau perskaitę septintąją knygą turėtų pastebėti, kad treileryje vaizduojamos filmo ištraukos priklauso ne tik pirmajai daliai, pasirodysiančiai rudenį, bet ir antrajai, kurios sulauksime kitų metų vasarą.
Nematęs nei vienos serijos. Įdomu?
aš irgi nematęs 🙂
prieš bandant žiūrint, reikia įvertinti, kad visgi knyga skirta vaikams/paaugliams. atitinkamai ir filmai yra adaptuoti tokiai pat auditorijai. tiesa, sulig kiekviena serija jie niūresni ir tamsesni, auga herojai, drauge su knygomis augo ir žiūrovai, tačiau vistiek išlaikomos ribos, kad filmus daugmaž galėtų žiūrėti dar tik augantys naujieji knygos gerbėjai.
jei patinka fentazi stilius, tikėtina, kad filmai patiks. asmeniškai, pries meleona metų aš į HP žiūrėjau skeptiškai, nes tuo pat laikotarpiu, kai išėjo pirmos dvi dalys, jos turėjo rimtą konkurentą – “Žiedų valdovo” trilogiją, kurio auditorija kur kas vyresnė. tačiau vieną vakarą nusprendžiau, kad reikia persilaužti, prisiverčiau pažiūrėti pirmąją seriją, ir dar tą patį vakarą parsisiunčiau antrąją. žodžiu, netikėtai sau tapau šiokiu tokiu fanu, kad net knygas skaitau 🙂