Prieš 6 metus Underworld suskaidė gerbėjus į dvi stovyklas: „kas per šūdas yra Barking?“ ir „reikia eiti naujais keliais“. Panašu, kad ta trečioji era grupės kūryboje užsitęsė ir šiandien jau aišku, kad ji veda į niekur.
Kovo 18 dieną numatyta naujo, devintojo Underworld albumo Barbara Barbara, we face a shining future išleidimo data.
Jis prasideda mums jau pažįstamu numeriu I Exhale, kuris nebuvo blogas, bet ir neįtikino (toks niekelis…).
Po jo sekantis If Rah taip pat nėra stebuklas, bet jis suteikia vilčių, kad gal viskas nebus taip blogai, kaip atrodo gali būti. Lėtas porno groove bytas nėra ypatingai originalus ir atsiduoda tranziuko didžėjų veikalas, bet… ei, tas luna, luna, luna, luna priedainis juk ir yra senas geras Karl Hyde.
O po akimirkos prasideda Low Burn. Atrodytų, paprastas gabaliukas, kokių Tiesto savo karjeroje yra prikepęs šimtais… Bet kodėl tuomet taip gražu? Ir skruzdėlės per odą…
Low Burn galima išgirsti grupės pasirodyme BBC 6 Music Festival (nuo 31:40):
Ir kuomet atgyja viltys, kad Underworld sugrįžo, jie paima ir… viską supisa.
Santiago Cuatro – neaiškus ambientinis numeris su hipišku kvapeliu. (Ne)skamba, lyg koks senas pirdyla Džordžas Harrisonas būtų bryndzinęs sitara gandžos dūmų pilnoje jurtoje. Tokio, bliat, birzgaliuko į savo albumą neįdėtų net Garbanotas Bosistas… O underworldams, matai, pochuj. Jie tai daro nesivaržydami. Iškarto po nuostabaus Low Burn!
Nekenčiu jų už tai. Sakysit, kad nesuprantu, neįsigilinau, kūrybinė išraiška… Bet man tai neįdomu ir gilintis nesiruošiu. Šiaip paprasčiausias nedaroma. Tai elementari kiaulystė.
Ir blogiausia, kad po jos Barbara jau neatsigauna iki pabaigos. Kita vertus – taip jiems ir reikia.
Motorhome yra abstraktus skystalas apie nieką (su fone girdimais Harrisono sitaros garsais). O Ova Nova ir Nylon Strung – panašūs į nepanaudotus kūrinius iš Barking albumo įrašų sesijos.
Labai gaila, bet reikia pripažinti, kad prie to buvo seniai artėjama: po Barking sekė dvi kompiliacijos, keli garso takeliai Danny Boylui, Olimpinės žaidynės, išsivadėję Karlo soliakas Edgeland [2013] ir po jo sekę du pretenzingi albumai su Brian Eno… Visa tai tebuvo laiko vilkinimas.
Tad, let’s face it. This is the end of the (under)world as we know it.
No more heaven.
