Spaudžiam, spaudžiam, spaudžiam…stabdom! Nuvažiavimas iš Molėtų-Ignalinos kelio į Siesarčio stovyklavietę, kurioje šiemet įsikūrė tradicinis elektroninės muzikos Sūpynių festivalis, pasirodo iš už posūkio labai netikėtai. Opa, priekyje važiavęs jaunimas neįsipaišo į posūkį ir užstringa žvyre. Suru.lt desantas kliūtį įveikia sėkmingai ir pergalingai pasirodo prie įvažiavimo į festivalio teritoriją. Eilės – jokios, bet sargybinis šluosto prakaitą. „Uff…ahm, brrr“, – sako. Suprantame, kad liaudės daug. Tuo netrukus įsitikiname – surasti pora vietų palapinėms miške prie ežero nėra taip jau paprasta.
Pirmos žvalgybos rezultatai džiugina: scenos ir erdvės šalia jų – jaukios, karšto maisto (iš dviejų nepailstančių kinų) ir kelių rūšių alaus – yra, jaunų gražių žmonių veiduose – išimtinai šypsenos. „Žiūrėkite, kas čia darosi“, – šnekasi tarpusavy stovyklavietės šeimininkai. „Ir mašinos padorios“, – linkteli kairėje prisiparkavusio Jaguaro pusėn.
Tuo tarpu prasideda Didžioji Migracija nuo scenos „Daugiau“ prie scenos „Mažiau“. Suspėti visur – sunku, ne visus grojančius įmanoma atpažinti, net turint po ranka programėlę, bet tai – ne kliūtis gauti geros nuotaikos užtaisą, bytas yra bytas, nesvarbu, ar jo kiek mažiau ar kiek daugiau. Žmonės susitinka, niekas niekur neskuba, stovi, sėdi, gurkšnoja, bendrauja. Laikas bėga greitai, štai jau techno mėgėjai renkasi prie didžiosios scenos, ten situaciją valdo vakaro pažiba Jon Gaiser. Supa jau gerai ir fotojuostoje įsijungia funkcija blur.
Šeštadienio rytas. Oras neblogėja, kaip ir spėjo meteorologai. Net keista. Tik artėjant vakarui sustiprėja vėjas ir nukrenta keli lietaus lašai. Tai nė kiek netrukdo pramogoms futbolo aikštėje, kur verda nevaikiškos aistros, nors daugelis dalyvių vos laikosi ant kojų. Žmonės kepa, verda, suka, buriasi prie šaškių lentų ir visa tai skambant gyviems ritmams visą dieną. Bėda prisėlina ne iš gamtos pusės. Apie 22 val. privažiuoja policijos ekipažas ir pateikia pasirašytą keliolikos žmonių skundą dėl garsios muzikos. Paaiškėja, jog pasistengė netoliese įsikūrę poilsiautojai bei vietos gyventojai, o organizatoriai paprasčiausiai tokios galimybės nenumatė. Mažoji scena uždaroma visai, o didžiojoje lieka tik dalis aparatūros ir gerokai mažiau garso… Kilogramai technikos gabenami į miško gilumą, į futbolo aikštę. Susidariusi pertrauka vis labiau erzina, o viltys, kad vakaras bus išgelbėtas – blėsta.
Visai be reikalo!
Dėl to, visų pirma, kaltas Golden Parazyth. Intymioje aplinkoje, apsuptas žiūrovų, Giedrius įrodė, kad muzika gali svaiginti ne ką prasčiau už aplink vartojamus gėrimus ir rūkalus. Įsijaučia pats, paperka ir publiką. I see this last rainbow colours on your face…
Vis dėlto pagrindinė festivalio bomba sprogsta šiek vėliau, pagrindinėje scenoje, kuri dėl minėtų priežasčių tampa improvizuota „Mažiau“ scena.
[Lyrinis nukrypimas – prieš pat festivalį apie savo nedalyvavimą dėl asmeninių aplinkybių pranešė vienas iš headlainerių – Aes Dana. Į jo vietą skubiai buvo iškviestas Migloko kolektyvas. Kas galėjo pagalvoti, kad šis žingsnis taps kone viso festivalio vinimi!]
Įkvėpti Golden Parazyth pasirodymo einame apsidairyti po apylinkes ir staiga pamatome, kad Migloko nariai derina instrumentus savo pasirodymui. „Nejaugi?“ – galvojame. Atsakymas – už kelių minučių, ant scenos lipa pati Miglė. Pirma pasirodymo dalis – standartinis Amy Winehouse-like repertuaras. Tačiau kompanija neskuba lipti nuo scenos, nes kitas atlikėjas, McKaras, dar nėra pasijungęs visų savo 28 muziką ir vaizdą išgaunančių įrenginių.
Tuomet trijulė viena gitara, vienu tamtamu, dvejomis gerklėmis bei vienu kilpas įrašinėjančiu bei atkuriančiu device‘u užkuria tikrą pirtį.
Ir tai – atvykus praktiškai iš laivo į balių! Migloko sukelta euforija trunka apie valandą, o žmonių aplink sceną per tą laiką pagausėja nuo maždaug 15 iki pusantro šimto. Bravo!
Pamažu atsigauname ir nugirstame pašnekesį šalia: „Ne, dar neikime miegoti, reikia gi paklausyti, ką tas nacis groja!“ Panašu, kad toli gražu ne visi aplinkui yra susipažinę su McKaro kūrybą. Laukiame kažko ypatingai griežto. Tačiau atlikėjas, atsižvelgdamas į renginio specifiką, apsiriboja šaltu, atšiauriu, bekompromisiniu techno, kuris apie 5 valandą ryto didelio publikos dėmesio nesulaukia. Tiesa, dar ir dėl to, kad renginyje dar kartą apsilanko policininkai ir garsą vėl tenka mažinti.
Sekmadienis mus pasitinka nuo pagrindinės scenos besiliejančių rimtų įvairovę: čia ir paprastos, bet švelnios bei malonios minimal melodijos, ir laužyti idm ritmai. Iš vakar „nukeltas“ Araya pasistengė iš peties.
Deja, bet laikas ruoštis namo.
Vieta: 9/10
Organizacija: 7/10
Kaina: 42-60lt
Maistas: 8/10
Oras: 8/10
Publika: 10/10
Gražių merginų: daug
Kulminacija: Migloko improvizacijos
Bendras: 9/10
