Post-internetinės Grimes muzikinės vizijos

2012-02-23        

Pirma mano pažintis su Grimes (aka Claire Boucher iš Monrealio) įvyko išgirdus singlą Crystal Ball. Tai buvo gal praeitą pavasarį, kai jos vardas dar nebuvo taip plačiai linksniuojamas. Tiek pirmajame ilgagrojyje Halfaxa, tiek Darkbloom (splitas su d’Eon) įdomiai skleidėsi keista nuotaika: savitas ankstyvosios Lykke Li subtilaus infantilumo, Cocoroise freak folk motyvų, 80’s moteriško pop atgarsių bei akustinių goth eksperimentų derinys. Netrukus apie Claire ir jos būsimą albumą pradėjo skalambyti visi Pitchfork, NME, Stereogum ir panašiai. Grimes tapo (ir tebėra) vienu labiausiai linksniuojamu vardų muzikinėje žiniasklaidoje. O trečiąjį albumą Visions pati Claire apibūdino kaip “albumiškiausią” darbą, post internetinės kūrybos vaisių. Claire – tikras modernaus amžiaus vaikas, turintis priėjimą prie daugybės muzikinių šaltinių. Iš čia ir visa jos eklektika ir įtakų paletė. Užduotis – apjungti visa tai į vieną meninę visumą ir pajungti savo muzikinio pasaulio vizijos plėtojimui.

Čia ir pasireiškia Visions skirtumas nuo senesnės Grimes kūrybos. Jei ankstesnė projekto kūryba vietomis labiau primindavo dar neiškristalizuotus garsinius eksperimentus, pilnus nenugludintos eklektikos, Visions atsiskleidžia kaip šių veiklų rezultatas, subrandintas per ilgus metus beieškant savo skambesio (iš tiesų, Claire albumą įrašė viena savo miegamajame, atsiribojusi nuo įšorinio pasaulio, kartkartėmis pasilepindama speed’u).

Albumo kosmose atsiskleidžia (ir labai organiškai susilieja) kelios priešingos Grimes kūrybinės ašys: bubble gum pop infantilumas ir dream pop gelmės, kyborgiškas elektroninis šaltumas ir emocinga šiluma, dvelkianti iš elfiškai nežemiško Claire vokalo. Tai – savotiška fantasy pasaka iPad ir modernių gadchetų kultūrai. Arba Žvaigždžių karų kyborgas akomponuojantis pasakų fėjai.

Kūrinių instrumentalai švelniai vingiuoja klasikinio IDM bei synth pop bėgiais. Ir jie išlieka gana monolitiniai (išskyrus galbūt Symphonia IX (My Wait Is U) ar akustinį Know the way (Outro)). Pagrindinis nuotaikos įrankis čia – Claire balsas, kuris tarsi įkvepia dvasią muzikinei daliai, formuoja nuotaikas. Todėl Genesis suskamba kaip futuristinė Cocteau Twins versija, Circumambient primena Kim Wilde ir Aphex Twin kolaboraciją, Vowels=space and time – kosminis Vanessa Paradis atgarsis, akustinė Symphonia IX (My Waits Is U) versija įsipaišytų į This Mortal Coil albumą. Claire vokalo amplitudė – labai plati, todėl nenuostabu, kad ji nesunkiai užpildo juo nemažą dalį erdvės.

Taigi, Visions – rimtas kūrybinis pareiškimas, brandus darbo vaisius ir neabejotinai vienas šiumetinių favoritų. Ir visgi, Grimes savo kūrybinėjė koncepcijoje palieka paslapčių: ir ką gi reiškia ta kirilica albumo viršelyje bei Anos Achmatovos eilėraštis? Koks Claire ryšys su slavų kultūrą? Bet kuriuo atveju, ši detalė tik dar labiau intriguoja ir atskleidžia visiškai kitoniškas albumo interpretacijas. Toks jau tas post post modernizmas. O šis albumas – unikalus to pavyzdys, galbūt net pretenduojantis į klasikos vietą.

Bangos Šviežia

Leave a Comment

Your email address will not be published.