Po stiklu: Sonar Kollektiv

2011-11-01      2 KOMENTARAI  

Artėjant Jazzanova ir Paul Randolph koncertui, pastebėjau, kad daugiausiai kalbama apie kolektyvo muzikinį potencialą. Be abejo, jis be galo didelis ir Jazzanova daugiau nei dešimtmetį yra itin kokybiškos muzikos sinonimas. Visgi, kolektyvas ne tik puikiai groja, bet ir vadovauja – jų valdomas leiblas Sonar Kollektiv yra ne ką mažesnė Jazzanova legendos dalis.

Kažkada darbo pokalbyje manęs paklausė, ką aš klausau. Buvau vaikis, pavardijau leiblais – Sonar Kollektiv pateko tarp jų. Kaip saldainių parduotuvėje, čia gali rasti visokių skanumynų – nuo džiazo iki techno, tarp future ir retro. Sudėti į vieną postą visa tai, kas paliko didžiausią įspūdį, yra beprasmiška – dešimtys artistų ir universaliai skambantys jų leidiniai. Norėdamas likti aktualiu, negalėtum pamiršti Dimlite ar Solumon, palikusių ryškų įspaudą SK kataloguose. Būdamas ištikimas diskotekos idėjai, neišvengiamai susidursi su visa Innervisions gauja. O kur dar lounge, broken beat ir kiti žanrai, kurių ribas Jazzanova brėžė drąsiai ir savaip.

Bandydamas pristatytas šią įrašų kompaniją, sunkiai išsiversi tik su žodžiais, todėl tegul kalba muzika. Tai nėra kažkoks topas. Greičiau puikus pavyzdys, kai nebūtina vaikytis madų, kai kuri savąjį mitą.

Georg Levin ir Clara Hill ilgus metus buvo ir tebėra auksiniai Sonar Kollektiv balsai. Reguliariai kartu ar atskirai burkuojantis duetas padovanojo ne vieną jausmų ir spalvų kupiną akimirką, įtaigiai garsintas muzikos pasakas, kuriose kiekvienas gali atpažinti save.

Visada prisiminsiu Sonar Kollektiv kaip takelį, atvedusį mane į džiazo miškus. Lengvas, labai grakštus, balansuojantis tarp elektroninos ir gyvo skambesio. Toks kaip šis Trüby Trio remiksas Extended Spirit tortui.

Ne vienas piruetas pagal Jazzanova palaimintą produkciją susuktas ir šokių aikštelėje. Buvo visko – tiek mankštelės galvą panarinus, tiek džiaugsmingų strykt pastrykt iš paskutinių.

Saulės, juoko irgi netrūko. Sonar Kollektiv visuomet mokėjo derinti liūdesį su šypsena ir paversti tai auksine sinteze, galinčia vienu metu perteikti visus keturis metų laikus.

Asmeninė padėka į Berlyną keliauja už pažintį su išskirtiniais talentais, kurie pakankamai skirtingi, bet puikiai išsitenka po viena vėliava.

O gėles prie telegramos nusiųsčiau už puoselėjimą to, kas vietoj marškinių visada labiau lipo prie kūno – kokybišką deep house. Nes tokio Innervisions krikštavėviai padovanojo nekąrt.

Dar šiek tiek gelmių? Kodėl ne, jei jos prasmingos ir apeliuojančios – idealams, idėjoms, ideologijoms Sonar Kollektiv niekada nebuvo abejingas.

Dar prisiminiau Outlines – švelnus prancūziškas omlette du fromage, pasotinantis muzikaliai biseksualias sielas. O taip, jie moka pateikti muziką naiviai ir žaismingai, lyg sukurta ji būtų laukiant metro po paskaitų.

Visada mieliau Sonar Kollektiv įrašų klausiau naktimis – aktas tarp muzikos ir ausų gaudavosi kažkoks organiškesnis. Raumenis atpalaiduodavo, per dubenį palinguodavau.

Ir žinoma, kokia puota be šeimininkų. Jazzanova pūtė ir pučia Sonar Kollektiv laivą ta kryptimi, kuria nori. Šeštadienį atplauks ir į mūsų uostą. Jei trumpai – negaliu sulaukti.

Bangos Sūru Šviežia

2 Replies to “Po stiklu: Sonar Kollektiv”

Leave a Comment

Your email address will not be published.