Mumiy Troll ir Morskaya 20 jubiliejus

1997 metai buvo labai produktyvūs ir kūrybingi muzikos srityje. Kai pagalvoji, kad pasirodė tokie albumai kaip Homogenic, OK Computer, Dig Your Own Hole, Homework, Ultra, The Boatman’s Call, Young Team, Album of the Year (Faith No More), Blur, The Fat of the Land… ir net U2 Pop dar buvo geras. Ir visi jie gerai performino topuose, radijuje, telike. Nesinori bambėti kaip pensui, bet… nu juk klausė žmonės geros muzikos. O dabar… Atsidarai žmogus UK top40, pamatai Ed Sheeran, Selena Gomez, Sam Smith, David Guetta ir dar krūva nepažįstamų ir… užsidarai.

Tais pačiais 1997-ais vienas viršelis man prieš akis šmėžčiojo (tiek kasetės, teik kompakto pavidalu) dažniau už visus kitus. Šitas:

Plėstis apie Морская prireiktų atskiro posto. Užtenka pasakyti, kad šiai dienai tai yra ikoninis albumas, pakeitęs rusišką roką. O dar pridėkim, kad tų pačių metų lapkritį Мумий Тролль išleido neprastesnį albumą Икра.

Taigi, po dvidešimties metų Vladivostoko jūreiviai vėl atvežė Морская į Vilnių.

Nors renginio attendingas pagal facebook rodiklius (600 going ir ~2000 interested) neprognozavo sėkmės – Compensa salė buvo pilna. Nenuostabu, nes susirinkusios publikos amžiaus vidurkis buvo maždaug apie 40 metų ir jiems, matyt, feisbukai – ne rodiklis (arba jie naudojasi v kontakte).

Mumiai pradėjo 20.15 nuo instrumentinio На Яды intro ir be Lagutenkos. Ilja pasirodė po 5 minučių ir pradėjo, kaip ir pridera revisiting (insert album name here) tipo koncertams, nuo pirmo numerio iš Морская – Вдруг Ушли Поезда. Patiko, kad jis neskambėjo vienodai, kaip įrašytas 1997-ais, o kiek pagreitintas, modernesniu ritmu. Vėliau sekė dar trys smash hitai iš ten pat, tokia pat tvarka.

Grojo profesionaliai, bet skambesys nebuvo toks… grandiozinis, kokį esu įpratęs girdėti ir kaskart tikiuos išgirst Mumiy Troll koncertuose. Tiesą sakant, prieš du metus matytas MT pasirodymas Pramogų arenoje (su visomis psichodelinėmis vizualizacijomis) buvo kur kas energingesnis.

Spėju, kad šiam turui surinktas techninis setup’as pritaikytas tam, kad Morskaya būtų atkurta kuo tiksliau. Ko gero, būtent dėl to numeriai iš Икра man patiko labiau nei, iš Морская (ir šiaip Ikra skambesys kur kas aštresnis/šiurkštesnis ir man artimesnis). Vien ko vertas gabalas ir Vilniuje atliktas Сигналы, su tiesiog genialiomis eilutėmis:

Я мyсоp не вынес там такой моpоз
…
И свои гyбы в междyнаpодном конвеpте
В ООН отпpавляя чтоб тебе не досталось

Kiek apmaudu, kad tas didelis ratas, skirtas vizualizacijoms, pirmas 7 dainas nedirbo. Akivaizdu buvo, kad koncertui įsibėgėjus jis bus įjungtas, bet kodėl pvz. neįdarbinus jo anksčiau, paprasčiausiai rodant tą apskritimą iš albumo viršelio?

Po greito Алмазами minėtame ekrane pasirodė vaizdas su mėnulio paviršiumi ir gitaristai užgrojo kažkokį psichodelinį intro. Niekaip nesugebėjau atpažinti, kas čia per Pink Floyd. Tik įžangai užsitęsus paaiškėjo, jog tai paprasčiausia pauzė Iljai atsikvėpti.

Beje, paskutinis tikrai geras ir man labai patikęs MT albumas yra 2008-ais pasirodęs 8. Viskas, kas buvo leidžiama po to, labiau užneša į gestą „mes vis dar gyvi“, nei į kūrybines ambicijas. Todėl tokie numeriai kaip С Чистого Листа arba Отв. За Романтику manęs nežavi ir į juos vertinu kaip filler’ius. Taip pat verta pažymėti, kad artėjant link 50 metų jubiliejaus Iljos pižamos tampa vis ekstravagantiškesnės. Šįkart buvo apsivilkęs kažkokią totoriškai-mongolišką. Grebenščikovas jau netoli.

Įdomus faktas, kad skambant dainai Забавы buvo girdimas buvusios MT pritariančios vokalistės Olesios Liašenko balsas (ko gero, sempluotas). Todėl keista, kad Definai apsiėjo be jos.

Visas koncertas truko apie 100 minučių. Žinant MT bagažą – galėjo pridėt kokį pusvalanduką (kaip pasakytų visų mūsų draugas VB). Asmeniškai labiausiai pasigedau savo mėgstamo gabalo Скорость ir tų rimtesnių dainų iš Morskaya (Всецело Всем, Воспитанник Упавшей Звезды, Время Тепла). Tačiau, matyt, tokia šio turo koncepcija – groti tuos linksmesnius cheesy gabalus.

Nusiminti neverta, nes informacija ant naujai perleisto vinilo skelbia, jog analogiškiems perleidimams (iš originalios studijinės juostos į vinilą, tikras analogas, o ne mp3 plastmasėje!) ruošiami ir kiti MT albumai. Gal ir juos atsiveš į Lietuvą?