Mexico pagal GusGus:
tas pats Bremenas – tik kitoj rankoj

Kol lietuviai ruošėsi švęsti Jonines – islandai iš Vokietijos ėmė ir išleido aštuntą studijinį albumą, užvadintą Mexico.

Namiokus apie tai jie mėtė dar kovą.

Bet Crossfade progressive house’as nuskambėjo taip maroziškai, kad toliau nenorėjau net klausyti…

Gerai, kad Obnoxiously Sexual sugrąžino susidomėjimą.

Mexico – jau trečia GusGus plokštelė po Kelno leiblo Kompakt vėliava. Nenuostabu, kad visų trijų skambesys panašus: minimalistiškai paprastas, bet kartu išieškotas ir sunkiai supainiojamas. Pirmų trijų albumų pas 4AD laikai jau nebegrįš, tad čia GusGus tęsia tai, ką pradėjo 24/7 [2009].

Šioje plokštelėje man patinka trys dalykai:

1. jos synthpop’inis skambesys (kur kas labiau Depeche Mode, nei buvo Arabian Horse [2011]);
2. tai, kad atsisakė Earth paslaugų (jos vokalas užknisa); oficialiai GusGus dabar kvartetas be bobų;
3. trečias gabalas Sustain, (nors pagrindinė tema primena nineties hitus, kurie buvo paskolinti iš eighties hitų).

Antra albumo pusė kiek ramesnė.
O apskritai jis gerokai silpnesnis už praeitą darbą apie veislinius žirgus.

Ir ne, This is what you get when you mess with love nėra Radiohead koveris.