Melomanijos gniaužtuose: Sietse

2011-01-23      1 KOMENTARAS  


Atgaiviname rubriką apie į subtilią bėdą pakliuvusius žmones. Šiandien joje pristatome svečią iš drėgnos Olandijos. Sietse gyvena Amsterdame. Mokėsi geologijos. Kolekcionuoja muzikos įrašus.

Jo kolekcijos nuotraukas atsitiktinai pamačiau patalpintas feisbuke. Paklaustas Sietse maloniai sutiko sudalyvauti laidoje. Studijoje jautėsi laisvai, kamerų nesidrovėjo, į klausimus atsakinėjo entuziastingai ir preciziškai.

Papasakojo, kad jo kolekciją sudaro lygiai 3034 leidiniai, kurių tarpe 1852 kompaktiniai diskai, 1190 plokštelės, 1 muzikinis DVD (be vaizdo medžiagos, vien muzika), 23 kasetės ir 1 USB atmintinukas. Mėgstantiems statistiką patikslino, kad kažkuriais atvejais albumą sudaro LP+CD. Sietse tai skaičiuoja kaip atskirą kompaktą ir vinilą.

Dauguma albumų, kuriuos perka olandas, yra eksperimentinės elektroninės (drone, minimal, field-recordings, ambient, noise) ir keistos psichodelinės gitarinės muzikos įrašai.

Jo fonotekoje dominuojantys atlikėjai yra Machinefabriek (47 leidiniai), Sonic Youth (37, įskaitant solo projektus), Richard Youngs (17). Atsižvelgdamas į statistinius duomenis patvirtiną faktą, kad mėgstamiausi jo leiblai yra Digitalis padalinys Foxglove (119), Type Records (visas katalogas, maždaug 84 leidiniai), Touch (59), Kranky (35), 12K (25), Blackest Rainbow (24), Room40 (22), Not Not Fun (21).

Koks buvo pirmas įrašas jo kolekcijoje – neprisimena. Pamena tik, kad pirko Filo Kolinso Serious Hits… Live!, tačiau jis nebuvo pirmas. Bandydamas atgaminti pirmus 10 sako, kad koks vienas dar galėtų būti užsilikęs. Kitus pardavė dar būdamas paauglys.

Kiek pinigų per mėnesį išleidžia muzikai pirkti nenorėjo prisipažinti. Galiausiai pasakė (ne spaudai) ir nuraudęs kaip vaikas susigėdęs padarė išvadą, kad šias išlaidas reikia drastiškai mažinti. Crazy addiction, – sakė jis.

Diagnozė – aiški. Antraip nebūtų pakliuvęs į gniaužtų rubriką.

Brangiausią įrašą jam buvo išsirinkti sunku, bet po ilgų lomkių įvardijo Fennesz albumą Endless Summer, kuri turi CD ir 2LP (perleistas 2010 metais) formatuose. Taip pat džiaugėsi turimais Thomas Köner perleistais albumais Teimo ir Permafrost.
Dar pridūrė, kad į savo kolekciją žvelgia kaip į vieną kūrinį, o ne kažkelių vienetų rinkinį.

Apie kolekcijos spragas sakė, kad visus jo pageidaujamus ir iki šiol neįsigytus leidinius galima rasti jo discogs wantliste. Be kelių Richard Youngs ir Six Organs of Admittance įrašų, kurių dar neturi, Sietse labiausiai norėtų įsigyti Talk Talk albumą Laughing Stock (būtinai LP, nes CD jis nenori) ir Sonic Youth darbą Made in The USA. Brangiausias tarp jo pageidaujamų leidinių – La Monte Young vinilas The Theatre of Eternal Music, kuris anot discogs, kainuoja apie 550 eurų ir tai jam yra really too much. Už tiek Sietse gali nusipirkti apie 50 kitų albumų.

Visų savo brangenybių Sietse klausosi per labai paprastą (su kiek įmanoma mažiau funkcijų) NAD C325BEE stiprintuvą. Prie jo yra prijungtas mažas mixeris, 6 cd grotuvas (kuris beveik nėra naudojamas), Sansui FR-D3 patefonas ir kompiuteris (kompaktų klausymui Sietse naudoja būtent jį).
Visą įgarsinimo darbą atlieka dvi Paradigm 7 kolonėlės.

Sietse sako, kad tai geriausias garsas, kurį jam leidžia turėti jo turimas biudžetas.

Tik kažkiek pabendravęs sužinojau, kad olandas turi savo leiblą Moving Furniture Records bei pats kuria eksperimentinę muziką prisidengdamas Orphax slapyvardžiu.

Jei jūsų tarpe yra ligonių norinčių pasisakyti mūsų anoniminiuose susirinkimuose tam, kad palengvėtų – kviečiame registruotis priimamajame.

Bangos Sūru Šviežia

One Reply to “Melomanijos gniaužtuose: Sietse”

Leave a Comment

Your email address will not be published.