Lemon Joy naujos dainos – mįslės

Keistas faktas: iki praėjusio šeštadienio niekada neteko matyti solinio Lemon Joy koncerto. Prieš ką nors – taip. Tarp ko nors – būtinai. Net sykį – po visų, viename klube Justiniškėse. Bet solo? Nea. Nors „bootlegas” su užrašu „Maksui nuo Kofo, Lemon Joy live“ lentynoje išduoda šiltus autoriaus jausmus grupei… Prieš porą dienų spraga buvo užlopyta. Velniop tą olimpiadą, bent trims valandoms.

Tiesa sakant, Lemonų solo pasirodymai sostinėje nėra toks jau dažnas reiškinys. Ypač pastaraisiais metais. Cha, bent kažkoks objektyvus pasiteisinimas, dar labiau paspartinęs sprendimo dėl šeštadienio vakaro praleidimo „House of Music“ teritorijoje. Informacija apie ruošiamą naują albumą, apie pasunkėjusį skambesį intrigavo (nors pirma kregždė „Nekęsk manęs dar stipriau“ gandų nepatvirtino ir nuteikė gana skeptiškai). Melodic death metal iš I.Kofo ir kompanijos, aišku, naivu buvo tikėtis, bet gitarų gausa scenoje, pasirodymui dar neprasidėjus, džiugino. Kaip ir žiūrovų gausa priešingoje pusėje. Trijulė pradėjo be jokios žvalgybos: pagardinti gyvų būgnų bei gitarų „Viskuo tikiu“, „Gražiausiai iš visų“, „Toli“ skambėjo guviau, energingiau, nei „1210“ kompakte, vokalas tradiciškai skverbėsi po oda, o nugara bėgo šiurpuliukas – geras ženklas. Jautėsi, kad chebra išėjo ne šiaip „numerio atbūt“.

„Labai jaudinuosi, nes dabar pirmą kartą grosime visiškai naują dainą. „Vasaros laiškai“, – Igorio frazė privertė grįžti iš transo į realybę ir įtempti ausis. Hmmmm… na, ok, melodijos gal nepavyko įvertinti iš pirmo karto, bet, atleiskite, ta vokalo maniera per priedainį? Mika meets Bee Gees? Yra nuomonė, ir ne tik mano, kad vokalas – vienas stabiliausių ir ryškiausių Lemon Joy kozirių, kodėl reikia eksperimentuoti būtent su juo?

Kitus naujus gabalus (o iš viso jų nuskambėjo, regis, šeši) vertinti tenka atsargiai. Parašysi „primityvoka“, „nuvalkiota“, o studijoje sužibės naujomis spalvomis ir melodijos sluoksniais taip, kad vėliau pačiam nesmagu bus. Senus, puikiai pažįstamus, dešimtis kartų girdėtus kūrinius gyvas atlikimas tik pagardina, suteikia naujų atspalvių. O naujus… galima ir ne taip suprasti. Įsiminė nestandartinės ritmikos „Laikinai“, pradžiugino „dudkos“ su klavišais pasirodymas Olego rankose. Nenauja, bet analogas rulez.

Publika šviežius kūrybos vaisius pasitiko gana entuziastingai. Bet, regis, ne tik man palengvėjo, kai Olego artėjančio gimtadienio proga buvo paskelbta „Prekrasnoje dalioko“. Dialogą su Nuostabiąja toluma salė traukė beveik nenusileisdama mikrofono sustiprintam I.Kofo balsui. Tas pats likimas šiek tiek vėliau ištiko ir „Mylėt tave“. Baigiantis pasirodymui vos nekilo konfliktas tarp iki tol puikiai nusiteikusio būgnininko Ryčio ir vieno padauginusio žiūrovo, bet finalo nedidelis nesusipratimas nesugadino, nes likę muzikantai buvo per daug įsijautę (apsvaigę nuo muzikos?) – beveik 1,5 valandas trukęs koncertas nusisekė. Jokios revoliucijos, bet energetika ir pozityvus impulsas – vietoje. O naujos dainos… matyt, objektyviau įvertinti jas bei įžvelgti žadėtą veržlesnį skambesį galėsime tik po sudėtingų studijinių procesų. Laukiame albumo.

Lemon Joy @House of Music, Vilnius, 2010 02 20.

Apytikris setlistas: Viskuo tikiu/Ne apie mus/Ten kur mylėjau/Geltoni krantai/Gražiausiai is visų/Ką tu matei jo akyse/Vasaros laiškai/Toli/Ši vieta/Laikinai/Prekrasnoje dalioko/Baltoj tyloj/Balta meilė/Bėk/Karolis/Mylėt tave/Meilė turėjo tavo vardą/Nekęsk manęs dar stipriau.

Kaina: 20-30 lt.

Laikas: keistai vėlyvas, 23.23 val. Bent keli pažįstami atsisakė minties prisidėti būtent dėl laiko. Juk ne visi Lemon Joy gerbėjai – naktinio gyvenimo liūtai.

Vieta: tiko neblogai, nors visi norintys negalėjo priartėti prie scenos dėl pailgos salės formos. Užtat buvo, kur prisėsti, norui kilus.

Gėrimai: alus – 7 lt už butelį, kokteilių – gausus pasirinkimas, nuo 15 lt.

Garsas: garsistų užduotis nebuvo archisudėtinga, tad visi instrumentai girdėjosi ryškiai ir švariai, būgnai gal net per daug.

Gražios merginos: neužgožė veiksmo scenoje.